Nausodžio atminimo ženklas

Nausodžio atminimo ženklas

Vilksmiltės atminimo ženklas sovietų okupacijos aukoms atminti
Nausodžio atminimo ženklas
Nausodžio atminimo ženklas
Koordinatės
55°53′56″š. pl. 21°25′24″r. ilg. / 55.898857°š. pl. 21.423351°r. ilg. / 55.898857; 21.423351Koordinatės: 55°53′56″š. pl. 21°25′24″r. ilg. / 55.898857°š. pl. 21.423351°r. ilg. / 55.898857; 21.423351
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Aukštis 1,44 m m
Naudotas Pastatyta 2010 m.

Nausodžio atminimo ženklas sovietų okupacijos 1947–1949 m. aukoms atminti – atminimo ženklas, esantis pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Nausodyje (Žalgirio seniūnija), 1,75 km į pietryčius nuo PalangaŠiauliai, 1,05 km į šiaurės vakarus nuo kelio Nausodis–Abakai, Minijos kairiajame krante.

Sovietų okupacijos aukų atminimo vieta (2010 m.)

Atminimo vieta redaguoti

Įrengta Nausodžio miško šiaurės rytiniame pakraštyje, laukymėje, vadinamoje Vilksmilte, buvusioje Igno Slušnio sodybvietėje.

Į pietryčius nuo ąžuolo pastatytos geležinės, kaltinės, ažūrinės, monumentalios grotelės, viršuje užsibaigiančios stilizuotais kryželiais. Grotelių apatinėje dalyje, ties viduriu yra horizontalaus stačiakampio pavidalo medinė lentelė, prie kurios pritvirtinta metalinė atminimo lentelė su memorialiniu užrašu: „Mūsų atminty kartų likimas / 1947-1949 metų okupacijos / aukoms atminti // Kretingos suaugusiųjų / mokymo centras“.[1]

Grotelių aukštis – 1,44 m, plotis – 66 cm, atminimo lentos dydis – 23 x 31 cm.

35 m į šiaurės rytus yra žuvusių partizanų atminimo ženklas.

 
Atminimo lenta su užrašu

Istorija redaguoti

Šioje vietoje stovėjo partizanų ryšininko ir rėmėjo Igno Slušnio sodyba, kurioje buvusi įrengta Kardo rinktinės Buganto kuopos Jūreivio būrio slėptuvė.

1948 m. rugsėjo 8 d. apsupo ir padegė MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviai ir Kartenos stribai. Per kautynes žuvo partizanų būrio vadas Vladas Slušnys-Jūreivis (g. 1925 m.), jo žmona Karolina Slušnienė-Marytė, Jūreivienė (g. 1924 m.), partizanai Jonas Liaudonskas-Girėnas, Tauras (g. 1926 m.) ir Bronius Anužis-Žalgiris (g. 1929 m.).[2]

Sodybos šeimininkui Ignui Slušniui-Tėvukui (g. 1881 m.) mūšio metu pavyko pasislėpti Minijos upėje. Kurį laiką gyveno sudegusioje sodybvietėje šelpiamas kaimynų, o vėliau išvyko į Latviją, kurioje mirė.

2010 m. įgyvendinant Kretingos suaugusiųjų mokymo centro projektą „Amžinai gyvi prisiminimuose“, mokytojos Vidos Paulauskienės iniciatyva įrengta sovietų okupacijos aukų atminimo vieta. Ją rengiant talkino Žalgirio seniūnijos seniūnas Povilas Šližius, seniūnijos gyventojai Povilas Lukas, Alius Lukauskas, Bronius Talmontas, Juozas Skliuderis, Simonas Liubavičius, verslininkai Danguolė ir Virginijus Markevičiai.[3]

Šaltiniai redaguoti

  1. Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda: Eglė, 2016. – P. 257-258
  2. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997-10-24 archyvinė pažyma. – L. 1, 5, 9
    Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. – Vilnius: LGGRTC, 2007. – T. 3 (A-M). – P. 53, 786
    Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys – 1966 m. liepos 26. – P. 3
    Juozapas Antanas Viluckas. Okupacijų metai ir rezistencinis judėjimas. Rezistentų atminties įamžinimas. – Kartena. Lietuvos valsčiai. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 287
  3. Audronė Puišienė. Iš žmonių pasakojimų bando atkurti istorinę tiesą. – Pajūrio naujienos – 2010 m. spalio 22 d.