Nausodžio paminklas partizanams
| Nausodžio paminklas partizanams | |||
|---|---|---|---|
  Nausodžio paminklas partizanams |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | ||
| Aukštis | 1,6 m | ||
| Naudotas | Pastatytas 2011 m. | ||
Nausodžio partizanų atminimo vieta yra pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Nausodyje (Žalgirio seniūnija), 1,75 km į pietryčius nuo Palanga–Šiauliai, 1,06 km į šiaurės vakarus nuo kelio Nausodis–Abakai, Minijos kairiajame krante.
Atminimo vieta redaguoti
Partizanų slėptuvės, mūšio, žuvimo ir atminimo vieta yra Nausodžio miško šiaurės rytiniame pakraštyje, Vilksmilte vadinamos miško laukymės šiauriniame pakraštyje. Ją ženklina į šiaurės vakarus nuo buvusio rūsio pamatų pastatytas partizanų atminimo ženklas.
Atminimo ženklas tipinis, betoninis, trisienės Laisvės kolonos, užsibaigiančios Jogailaičiu dvigubu kryžiumi, pavidalo, su memorialiniu užrašu: „BUVUSIOJE / IGNACO SLUŠNIO / SODYBOJE / 1948 09 08 / ŽUVO / ŽEMAIČIŲ APYGARDOS / KARDO RINKTINĖS / BUGANTO KUOPOS / JŪREIVIO BŪRIO / PARTIZANAI // BŪRIO VADAS / VLADAS SLUŠNYS / JŪREIVIS / G. 1925 M. / BRONIUS ANUŽIS / ŽALGIRIS / G. 1929 M. / JONAS LIAUDANSKIS / GIRĖNAS / G. 1926 M. / KAROLINA SLUŠNIENĖ / MARYTĖ / G. 1924 M.“[1]
Istorija redaguoti
Šioje vietoje buvo partizanų ryšininko ir rėmėjo Ignaco Slušnio-Tėvuko sodyba. Jos stoginėje veikė Kardo rinktinės Buganto kuopos Jūreivio būrio slėptuvė, nuo kurios buvo numatyti pasitraukimo takai į paminijį.
Gavę informatoriaus pranešimą apie Nausodyje besislapstančius partizanus, 1948 m. rugsėjo 8 d. MGB Kartenos vls. poskyrio stribai, padedami MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareivių, apsupo I. Slušnio sodybą. Partizanams atsisakius pasiduoti, kareiviai pastatus padegė. Susišaudymo metu buvo nukauti trauktis bandę būrio vadas Vladas Slušnys, jo žmona Karolina Budrytė-Slušnienė, partizanai Bronius Anužis ir Jonas Liaudanskis.[2] Jų kūnus stribai parvežti į MGB Kartenos poskyrio būstinę, pametė niekinimui miestelio aikštėje prie Jubiliejinio kryžiaus, o vėliau – pakasė būstinės kieme. 1990 m. žuvusiųjų atminimas įamžintas Kartenos kapinėje įrengtoje bolševizmo aukų atminimo vietoje.
Savo ataskaitoje Kartenos MGB poskyrio viršininkas nurodė, kad su partizanais žuvo ir jų rėmėjas, sodybos savininkas Ignacas Slušnys (g. 1881 m.).[3] Tačiau vietos gyventojai liudija, kad senukui mūšio metu pavyko pasislėpti Minijos upėje, todėl jis liko gyvas. Kurį laiką šelpiamas kaimynų buvojo sudegusioje sodybvietėje, glaudėsi pas gimines kitapus upės esančiame Rubulių kaime, o vėliau dingo – persikėlė į Latviją, kurioje mirė.[4]
Žuvusiųjų atminčiai ištuštėjusioje Vilksmiltėje buvo pasodintas ąžuolas. Priešais jį Kretingos suaugusiųjų mokymo centro mokytojos Vidos Paulauskienės iniciatyva 2010 m. pastatytas atminimo ženklas sovietų okupacijos aukoms atminti.
Prie buvusios partizanų slėptuvės čia žuvusios Karolinos Budrytės-Slušnienės sūnėno, Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rūpesčiu 2011 m. spalio 8 d. partizanų žuvimo vietoje atidengtas tipinis atminimo ženklas Lietuvos partizanams atminti (autorius – dizaineris Romas Navickas).[5]
Žuvę partizanai redaguoti
- Vladas Slušnys-Jūreivis, g. 1925 m. Abakų k. Nuo 1944 m. rudens partizanų ryšininkas, nuo 1947 m. rudens – Kardo rinktinės Buganto kuopos narys, būrio vadas.
- Bronius Anužis-Žalgiris, g. 1929 m. Abakų k. Nuo 1946 m. pavasario Kardo rinktinės Buganto kuopos narys.
- Jonas Liaudanskis-Girėnas (Tauras), g. 1926 m. Kartenoje. Kartenos girininkijos girininko pavaduotojas, miško žvalgas. Nuo 1946 m. – Kardo rinktinės partizanų ryšininkas, nuo 1947 m. pavasario – Buganto kuopos narys.
- Karolina Slušnienė-Marytė (Jūreivienė), g. 1924 m. Rubulių k. 1945 m. susidraugavo su Vladu Slušniu, 1947 m. už jo ištekėjo, apsigyveno Abakuose, palaikė ryšius su partizanais, kartu su vyru įstojo į Kardo rinktinės Buganto kuopą.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda: Eglė, 2016. – P. 257, 259
- ↑ Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys – 1966 m. liepos 26 d.. – P. 3
Vakarų Lietuvos partizanų sritis: atlasas, Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Vilnius: LGGRTC, 2010. – P. 188
Juozapas Antanas Viluckas. Okupacijų metai ir rezistencinis judėjimas. Rezistentų atminties įamžinimas. – Kartena. Lietuvos valsčiai. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 287 - ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997-10-24 archyvinė pažyma. – L. 9
- ↑ Audronė Puišienė. Iš žmonių pasakojimų bando atkurti istorinę tiesą. – Pajūrio naujienos – 2010 m. spalio 22 d.
- ↑ Diana Jomantaitė. Partizanų auką liudys paminklas. – Pajūrio naujienos – 2011 m. spalio 11 d.
Aistas Mendeika. Nausodyje – paminklas partizanams. – Švyturys – 2011 m. spalio 12 d.
- Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1241. – L. 80, 85-86. – Ap. 47, b. 264. – L. 3v-4, 55v-56, 87v-88. – B. 1176. – L. 80-81, 85-87
- Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. – T. 3 (A-M). – P. 53, 786
Nuorodos redaguoti
- Dovilė Simaitytė. Kariuomenės vadą su Kretinga sieja skaudi giminės praeitis. – Pajūrio naujienos – 2011 m. liepos 29 d.
- Dovilė Simaitytė. Partizanų žūties vietoje atidengs paminklą. – Pajūrio naujienos – 2011 m. spalio 4 d.