Atverti pagrindinį meniu

Nausodžio paminklas partizanams

Nausodžio paminklas partizanams
Nausodžio partizanų atminimo vieta 2011.JPG
Tipinis atminimo ženklas šalia rūsio pamatų (2011 m.)

Nausodžio paminklas partizanams
Koordinatės
55°53′57″š. pl. 21°25′27″r. ilg. / 55.899162°š. pl. 21.42413°r. ilg. / 55.899162; 21.42413Koordinatės: 55°53′57″š. pl. 21°25′27″r. ilg. / 55.899162°š. pl. 21.42413°r. ilg. / 55.899162; 21.42413
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Aukštis 1,6 m
Naudotas Pastatytas 2011 m.

Nausodžio partizanų atminimo vieta yra pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Nausodyje (Žalgirio seniūnija), 1,75 km į pietryčius nuo PalangaŠiauliai, 1,06 km į šiaurės vakarus nuo kelio Nausodis–Abakai, Minijos kairiajame krante.

Atminimo vietaKeisti

Partizanų slėptuvės, mūšio, žuvimo ir atminimo vieta yra Nausodžio miško šiaurės rytiniame pakraštyje, Vilksmilte vadinamos miško laukymės šiauriniame pakraštyje. Ją ženklina į šiaurės vakarus nuo buvusio rūsio pamatų pastatytas partizanų atminimo ženklas.

Atminimo ženklas tipinis, betoninis, trisienės Laisvės kolonos, užsibaigiančios Jogailaičiu dvigubu kryžiumi, pavidalo, su memorialiniu užrašu: „BUVUSIOJE / IGNACO SLUŠNIO / SODYBOJE / 1948 09 08 / ŽUVO / ŽEMAIČIŲ APYGARDOS / KARDO RINKTINĖS / BUGANTO KUOPOS / JŪREIVIO BŪRIO / PARTIZANAI // BŪRIO VADAS / VLADAS SLUŠNYS / JŪREIVIS / G. 1925 M. / BRONIUS ANUŽIS / ŽALGIRIS / G. 1929 M. / JONAS LIAUDANSKIS / GIRĖNAS / G. 1926 M. / KAROLINA SLUŠNIENĖ / MARYTĖ / G. 1924 M.“[1]

IstorijaKeisti

Šioje vietoje buvo partizanų ryšininko ir rėmėjo Ignaco Slušnio-Tėvuko sodyba. Jos stoginėje veikė Kardo rinktinės Buganto kuopos Jūreivio būrio slėptuvė, nuo kurios buvo numatyti pasitraukimo takai į paminijį.

Gavę informatoriaus pranešimą apie Nausodyje besislapstančius partizanus, 1948 m. rugsėjo 8 d. MGB Kartenos vls. poskyrio stribai, padedami MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareivių, apsupo I. Slušnio sodybą. Partizanams atsisakius pasiduoti, kareiviai pastatus padegė. Susišaudymo metu buvo nukauti trauktis bandę būrio vadas Vladas Slušnys, jo žmona Karolina Budrytė-Slušnienė, partizanai Bronius Anužis ir Jonas Liaudanskis.[2] Jų kūnus stribai parvežti į MGB Kartenos poskyrio būstinę, pametė niekinimui miestelio aikštėje prie Jubiliejinio kryžiaus, o vėliau – pakasė būstinės kieme. 1990 m. žuvusiųjų atminimas įamžintas Kartenos kapinėje įrengtoje bolševizmo aukų atminimo vietoje.

Savo ataskaitoje Kartenos MGB poskyrio viršininkas nurodė, kad su partizanais žuvo ir jų rėmėjas, sodybos savininkas Ignacas Slušnys (g. 1881 m.).[3] Tačiau vietos gyventojai liudija, kad senukui mūšio metu pavyko pasislėpti Minijos upėje, todėl jis liko gyvas. Kurį laiką šelpiamas kaimynų buvojo sudegusioje sodybvietėje, glaudėsi pas gimines kitapus upės esančiame Rubulių kaime, o vėliau dingo – persikėlė į Latviją, kurioje mirė.[4]

Žuvusiųjų atminčiai ištuštėjusioje Vilksmiltėje buvo pasodintas ąžuolas. Priešais jį Kretingos suaugusiųjų mokymo centro mokytojos Vidos Paulauskienės iniciatyva 2010 m. pastatytas atminimo ženklas sovietų okupacijos aukoms atminti.

Prie buvusios partizanų slėptuvės čia žuvusios Karolinos Budrytės-Slušnienės sūnėno, Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rūpesčiu 2011 m. spalio 8 d. partizanų žuvimo vietoje atidengtas tipinis atminimo ženklas Lietuvos partizanams atminti (autorius – dizaineris Romas Navickas).[5]

Žuvę partizanaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda: Eglė, 2016. – P. 257, 259
  2. Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys – 1966 m. liepos 26 d.. – P. 3
    Vakarų Lietuvos partizanų sritis: atlasas, Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Vilnius: LGGRTC, 2010. – P. 188
    Juozapas Antanas Viluckas. Okupacijų metai ir rezistencinis judėjimas. Rezistentų atminties įamžinimas. – Kartena. Lietuvos valsčiai. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 287
  3. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997-10-24 archyvinė pažyma. – L. 9
  4. Audronė Puišienė. Iš žmonių pasakojimų bando atkurti istorinę tiesą. – Pajūrio naujienos – 2010 m. spalio 22 d.
  5. Diana Jomantaitė. Partizanų auką liudys paminklas. – Pajūrio naujienos – 2011 m. spalio 11 d.
    Aistas Mendeika. Nausodyje – paminklas partizanams. – Švyturys – 2011 m. spalio 12 d.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1241. – L. 80, 85-86. – Ap. 47, b. 264. – L. 3v-4, 55v-56, 87v-88. – B. 1176. – L. 80-81, 85-87
  • Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. – T. 3 (A-M). – P. 53, 786

NuorodosKeisti