Naujoji Vilnia

Vietovė prijungta prie miesto 1947 ir 1957 m.

Naujoji Vilnia

Koordinatės

54°41′42″š. pl. 25°24′11″r. ilg. / 54.695°š. pl. 25.403°r. ilg.Koordinatės: 54°41′42″š. pl. 25°24′11″r. ilg. / 54.695°š. pl. 25.403°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė

Seniūnija

Naujosios Vilnios seniūnija

Vikiteka

Naujoji Vilnia

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Naujóji Vìlnia
Kilmininkas:	Naujõsios Vìlnios
Naudininkas:	Naũjajai Vìlniai
Galininkas:	Naũjąją Vìlnią
Įnagininkas:	Naują́ja Vìlnia
Vietininkas:	Naujõjoje Vìlnioje

Istoriniai pavadinimai

rus. Нововилейск

Naujoji Vilnia – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, pakeliui į Mickūnus.^[2] Praeina Vilniaus–Daugpilio geležinkelis (Naujosios Vilnios geležinkelio stotis), keliai 103 Vilnius–Polockas ir 106 Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai . Elektrinių traukinių Kaunas-Vilnius galutinė stotis (už Naujosios Vilnios el. traukiniams yra Elektrodepo stotelė).

Yra Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia, Vilniaus Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė, Naujosios Vilnios poliklinika, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, kelios bibliotekos, paštas, knygynas „Vaga“, stadionas, kultūros namai, kūrybos centras, Gerovės parkas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba.

Miestelio vaizdas XX a. pr.

Rusijos caro valdymo laikais išmūryti Psichiatrinės ligoninės pastatai

Lenkų kariškiai Naujojoje Vilnioje 1935 m.

EtimologijaKeisti

Naujoji Vilnia – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia tekančios Vilnios upės. 1904 m. buvo pavadinta Novovileisku (rus. Нововилейск), vėliau lietuviškai vadinta Nauja Vilnia, XX a. 2-ojoje pusėje nusistovėjo įvardžiuotinė forma Naujoji Vilnia.

IstorijaKeisti

Naujosios Vilnios gyvenvietė išaugo iš čia pradėtų statyti gamyklų ir fabrikų. Pirmąjį fabrikėlį, gaminusį popierių čia apie 1630 m. pastatė Balceris Reinertas (tuo metu gyvenvietė dar vadinta Rokantiškėmis) ir vėliau atidavė jį kraičio savo dukrai Daratai, tekėjusiai už Tochtermano.

Tapo miesteliu XIX a. 2-ojoje pusėje, 1860 m. nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyvenus geležinkelininkams. XIX a. pabaigoje buvo įkurti medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. 1903 m. pirmąkart gavo miesto teises (minima kaip Ново-Вилейск).

1911 m. pastatyta neogotikinio stiliaus šv. Kazimiero bažnyčia. 1920 m., Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, dauguma fabrikų buvo uždaryti. 1933 m. prie miesto prijungti 5 kaimai (Jabłonówka, Wierzby Polskie, Poręby Górańskie, Żwirble Dolne, Żwirble Górne) iš Mickūnų valsčiaus. Naujoji Vilnia Lietuvai grąžinta 1939 m. kartu su Vilniumi. 1939 m. Lietuvą užėmus TSRS, buvo įkurta karinė bazė.

1940–1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia buvo paskutinė stotelė Lietuvoje. Šiems įvykiams atminti pastatytas paguldytas kryžius ir garvežys su vagonais. 1942 m. Vilniaus geto žydai partizanai susprogdino geležinkelį prie Naujosios Vilnios.

1941–1942 m. per Vokietijos okupaciją miestelyje buvo TSRS karo belaisvių stovykla (~5000 jų žuvo). Stovyklos aukos buvo laidojamos Naujosios Vilnios karo belaisvių kapinėse. 1944 m. liepą per TSRS ir Vokietijos kariuomenių kovas Naujoji Vilnia sudegė, atstatyta po karo. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nors 1947 m. lapkričio 12 d. Naujoji Vilnia buvo prijungta prie Vilniaus, bet 1950 m. vėl gavo atskiro miesto teises (rajoninio pavaldumo). 1952 m. gruodžio 22 d. miestas (kaip Nauja Vilnia) gavo srities pavaldumo teises. 1957 m. gruodžio 16 d. galutinai prijungta prie Vilniaus miesto.

Paminklinis garvėžys gyventojų trėmimams iš Lietuvos TSR atminti

Iki 1990 m. veikė „Neries“ žemės ūkio mašinų, „Žalgirio“ metalo staklių, „Spalio“, „Spalio 40-mečio“, „Statybos apdailos mašinų“ gamyklos, vyno darykla. XX a. 8–9 dešimtmetyje pastatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalų. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, didelės Naujosios Vilnios įmonės bankrutavo, išaugo nedarbas.^[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950–1952 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Naujosios Vilnios rajono centras	Vilniaus sritis
1952–1953 m.	srities pavaldumo miestas		Vilniaus sritis
1953–1957 m.	rajoninio pavaldumo miestas
1957–1959 m.	?	Vilniaus miestas, Naujosios Vilnios rajono centras
1959–1995 m.	?	Vilniaus miestas
1995–	Naujosios Vilnios seniūnijos centras	Vilniaus miesto savivaldybė	Vilniaus apskritis

GyventojaiKeisti

Naujoji Vilnia XX a. pradžios žemėlapyje

Demografinė raida tarp 1903 m. ir 2021 m.

1903 m.

1923 m.^sur.^[4]

1931 m.

1939 m.

1940 m.

1959 m.^sur.^[5]

10 500

6 961

7 247

7 712

10 000

17 903

1970 m.^sur.^[5]

1979 m.^sur.^[6]

1989 m.^sur.^[7]

2001 m.^sur.^[8]

2011 m.^sur.^[9]

2015 m.

32 781

32 511

37 833

32 775

31 933

32 372

2019 m.

2020 m.

2021 m.^sur.

-

37 372

39 033

39 860

-

Vaizdas iš Pergalės gatvės nuo kalno, tolumoje matosi Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia

Vilniaus Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia

Policijos pastatas

Geležinkelio tiltas per Vilnelę

Žymūs žmonėsKeisti

1926 m. birželio 22 d. Naujojoje Vilnioje gimė žymus lenkų rašytojas, scenaristas, režisierius Tadas Konvickis.

Švietimo ir mokymo įstaigosKeisti

Vilniaus kolegija, Pedagogikos fakultetas

DarželiaiKeisti

Vilniaus lopšelis-darželis „Paslaptis“
Vilniaus lopšelis-darželis „Saulėtekis“
Vilniaus lopšelis-darželis „Vilnelė“
Vilniaus lopšelis-darželis „Žuvėdra“
Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Coliukė“

MokyklosKeisti

Vilniaus „Laisvės“ gimnazija
Marinos Mižigurskajos privati gimnazija
Vilniaus „Žaros“ gimnazija
Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija
Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazija
Vilniaus Vilnios pagrindinė mokykla
Vilniaus „Atžalyno“ pradinė mokykla
Vilniaus „Žaliakalnio“ pradinė mokykla
Vilniaus 3-oji politechnikos mokykla

Meninio ugdymo įstaigosKeisti

Vilniaus Naujosios Vilnios moksleivių kūrybos namai
Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla
Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla
Naujosios Vilnios kultūros centras

SportasKeisti

FutbolasKeisti

Buvę futbolo klubai:

SusisiekimasKeisti

Iš Vilniaus geležinkelio stoties atvyksta keleivinis traukinys

**Geležinkelio ruožas**
Pavilnys Naujoji Vilnia Mickūnai Kyviškės

Išvystytas susisiekimas su kitomis miesto dalimis: kursuoja tiesioginiai autobusai į Pavilnį, stotį, Antakalnį, senamiestį, Centrą, Mickūnus, Grigaičius, Gurius.

ŠaltiniaiKeisti

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.70 ir 25.40“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd.
↑ Naujoji Vilnia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ ^5,0 ^5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti

Naujoji Vilnia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 187
Naujoji Vilnia. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 112 psl.
Naujoji Vilnia. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 161 psl.
Naujosios Vilnios istorija ir dabartis

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.70 ir 25.40“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd.

[3] Naujoji Vilnia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-5] 5,0 ^5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[6] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[7] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[8] Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[9] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]