Naujoji Vilnia

Naujoji Vilnia
Vietovė prijungta prie miesto 1947 ir 1957 m.
Naujoji Vilnia panorama.jpg
Naujoji Vilnia nuo supančių kalvų
Naujoji Vilnia
Naujoji Vilnia
Koordinatės 54°41′42″š. pl. 25°24′11″r. ilg. / 54.695°š. pl. 25.403°r. ilg. / 54.695; 25.403 (Naujoji Vilnia)Koordinatės: 54°41′42″š. pl. 25°24′11″r. ilg. / 54.695°š. pl. 25.403°r. ilg. / 54.695; 25.403 (Naujoji Vilnia)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Naujosios Vilnios seniūnija
Commons-logo.svg Vikiteka Naujoji Vilnia
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Naujóji Vìlnia
Kilmininkas: Naujõsios Vìlnios
Naudininkas: Naũjajai Vìlniai
Galininkas: Naũjąją Vìlnią
Įnagininkas: Naują́ja Vìlnia
Vietininkas: Naujõjoje Vìlnioje
Istoriniai pavadinimai rus. Нововилейск

Naujoji Vilnia – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, pakeliui į Mickūnus.[2] Praeina Vilniaus–Daugpilio geležinkelis (Naujosios Vilnios geležinkelio stotis), keliai  103  VilniusPolockas  ir  106  Naujoji VilniaRudaminaPaneriai . Elektrinių traukinių Kaunas-Vilnius galutinė stotis (už Naujosios Vilnios el. traukiniams yra Elektrodepo stotelė).

Yra Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia, Vilniaus Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė, Naujosios Vilnios poliklinika, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, kelios bibliotekos, paštas, knygynas „Vaga“, stadionas, kultūros namai, kūrybos centras, Gerovės parkas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba.

Miestelio vaizdas XX a. pr.
Rusijos caro valdymo laikais išmūryti Psichiatrinės ligoninės pastatai
Lenkų kariškiai Naujojoje Vilnioje 1935 m.

EtimologijaKeisti

Naujoji Vilnia – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia tekančios Vilnios upės. 1904 m. buvo pavadinta Novovileisku (rus. Нововилейск), vėliau lietuviškai vadinta Nauja Vilnia, XX a. 2-ojoje pusėje nusistovėjo įvardžiuotinė forma Naujoji Vilnia.

IstorijaKeisti

Naujosios Vilnios gyvenvietė išaugo iš čia pradėtų statyti gamyklų ir fabrikų. Pirmąjį fabrikėlį, gaminusį popierių čia apie 1630 m. pastatė Balceris Reinertas (tuo metu gyvenvietė dar vadinta Rokantiškėmis) ir vėliau atidavė jį kraičio savo dukrai Daratai, tekėjusiai už Tochtermano.

Tapo miesteliu XIX a. 2-ojoje pusėje, 1860 m. nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyvenus geležinkelininkams. XIX a. pabaigoje buvo įkurti medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. 1903 m. pirmąkart gavo miesto teises (minima kaip Ново-Вилейск).

1911 m. pastatyta neogotikinio stiliaus šv. Kazimiero bažnyčia. 1920 m., Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, dauguma fabrikų buvo uždaryti. 1933 m. prie miesto prijungti 5 kaimai (Jabłonówka, Wierzby Polskie, Poręby Górańskie, Żwirble Dolne, Żwirble Górne) iš Mickūnų valsčiaus. Naujoji Vilnia Lietuvai grąžinta 1939 m. kartu su Vilniumi. 1939 m. Lietuvą užėmus TSRS, buvo įkurta karinė bazė.

19401941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia buvo paskutinė stotelė Lietuvoje. Šiems įvykiams atminti pastatytas paguldytas kryžius ir garvežys su vagonais. 1942 m. Vilniaus geto žydai partizanai susprogdino geležinkelį prie Naujosios Vilnios.

1941–1942 m. per Vokietijos okupaciją miestelyje buvo TSRS karo belaisvių stovykla (~5000 jų žuvo). Stovyklos aukos buvo laidojamos Naujosios Vilnios karo belaisvių kapinėse. 1944 m. liepą per TSRS ir Vokietijos kariuomenių kovas Naujoji Vilnia sudegė, atstatyta po karo. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nors 1947 m. lapkričio 12 d. Naujoji Vilnia buvo prijungta prie Vilniaus, bet 1950 m. vėl gavo atskiro miesto teises (rajoninio pavaldumo). 1952 m. gruodžio 22 d. miestas (kaip Nauja Vilnia) gavo srities pavaldumo teises. 1957 m. gruodžio 16 d. galutinai prijungta prie Vilniaus miesto.

 
Paminklinis garvėžys gyventojų trėmimams iš Lietuvos TSR atminti

Iki 1990 m. veikė „Neries“ žemės ūkio mašinų, „Žalgirio“ metalo staklių, „Spalio“, „Spalio 40-mečio“, „Statybos apdailos mašinų“ gamyklos, vyno darykla. XX a. 8–9 dešimtmetyje pastatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalų. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, didelės Naujosios Vilnios įmonės bankrutavo, išaugo nedarbas.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19501952 m. rajoninio pavaldumo miestas Naujosios Vilnios rajono centras Vilniaus sritis
19521953 m. srities pavaldumo miestas
19531957 m. rajoninio pavaldumo miestas
19571959 m. ? Vilniaus miestas, Naujosios Vilnios rajono centras
19591995 m. ? Vilniaus miestas
1995 Naujosios Vilnios seniūnijos centras Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus apskritis

GyventojaiKeisti

 
Naujoji Vilnia XX a. pradžios žemėlapyje
Demografinė raida tarp 1903 m. ir 2021 m.
1903 m. 1923 m.sur.[4] 1931 m. 1939 m. 1940 m. 1959 m.sur.[5]
10 500 6 961 7 247 7 712 10 000 17 903
1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2015 m.
32 781 32 511 37 833 32 775 31 933 32 372
2019 m. 2020 m. 2021 m.sur. - - -
37 372 39 033 39 860 - - -
 
Vaizdas iš Pergalės gatvės nuo kalno, tolumoje matosi Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia
 
Policijos pastatas
 
Geležinkelio tiltas per Vilnelę

Žymūs žmonėsKeisti

  • 1926 m. birželio 22 d. Naujojoje Vilnioje gimė žymus lenkų rašytojas, scenaristas, režisierius Tadas Konvickis.

Švietimo ir mokymo įstaigosKeisti

DarželiaiKeisti

  • Vilniaus lopšelis-darželis „Paslaptis“
  • Vilniaus lopšelis-darželis „Saulėtekis“
  • Vilniaus lopšelis-darželis „Vilnelė“
  • Vilniaus lopšelis-darželis „Žuvėdra“
  • Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Coliukė“

MokyklosKeisti

Meninio ugdymo įstaigosKeisti

  • Vilniaus Naujosios Vilnios moksleivių kūrybos namai
  • Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla
  • Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla
  • Naujosios Vilnios kultūros centras

SportasKeisti

FutbolasKeisti

Buvę futbolo klubai:

SusisiekimasKeisti

 
Vilniaus geležinkelio stoties atvyksta keleivinis traukinys
Geležinkelio ruožas

 

Naujoji Vilnia

Išvystytas susisiekimas su kitomis miesto dalimis: kursuoja tiesioginiai autobusai į Pavilnį, stotį, Antakalnį, senamiestį, Centrą, Mickūnus, Grigaičius, Gurius.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.70 ir 25.40“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd. 
  3. Naujoji Vilnia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti