Aukštasis Pavilnys
| Aukštasis Pavilnys | ||
|---|---|---|
  Aukštasis Pavilnys |
||
| Koordinatės | 54°39′54″š. pl. 25°21′22″r. ilg. / 54.665°š. pl. 25.356°r. ilg.Koordinatės: 54°39′54″š. pl. 25°21′22″r. ilg. / 54.665°š. pl. 25.356°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Naujosios Vilnios seniūnija | |
.jpg)
Aukštasis Pavilnys – rytinė Vilniaus miesto dalis, aukštutinė Pavilnio (Vilnios kairiajame krante esančios dalies) pusė.[2] Šiaurėje ribojasi su Žemuoju Pavilniu (su juo jungia akmenimis grįstas Tuputiškių serpantinas, vienintelis toks Lietuvoje, nutiestas XX a. pradžioje), rytuose – su Strielčiukais, Rokantiškių kaimu bei nausėdijų kvartalais, pietuose pereina į Gurius, vakaruose miškai skiria nuo Ribiškių, Rasų, Markučių.
Yra Pavilnio Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus bažnyčia, Yra įsikūrusi Raitija, raitųjų skautų būstinė. Atstatomi bendruomenės namai. Veikia Vilniaus Vilnies pagrindinė mokykla, Pavilnio biblioteka (1948 m.), lopšelis-darželis (nuo 1987 m.), Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras (1953 m.). Aukštajame Pavilnyje yra dideli obelų sodai.[3]
GeografijaKeisti
Apylinkės labai kalvotos, miškingos (įsteigtas Kalnų gamtinis rezervatas, Tuputiškių geomorfologinis draustinis). Aukštąjį Pavilnį aptarnauja 31 nr. autobusas (stotelės: Pavilnio sodai, Garsioji, Grūdų, Pavilnys, Gamtininkų).
IstorijaKeisti
1908 m. Vilniaus geležinkelininkai iš Žemojo Pavilnio, įsteigę „Geležinkeliečių kolonijos draugiją“, nupirko 80 ha žemės ir įkūrė sodą. [4] 1911 m. geležinkelininkai pradėjo statytis namus. 1912–1915 m. Pavilnyje gyveno gudų poetas Jakubas Kolasas.[5]
1953 m. įsteigta Lietuvos jaunųjų gamtininkų stotis.
GalerijaKeisti
Tuputiškių serpantinas
Buvęs vandens bokštas
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.66 ir 25.36“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd.
- ↑ Markučių vietovė ir apylinkės: Pavilnys
- ↑ Pavilnys (Parko direkcijos informacija)
- ↑ Pavilnys. Aukštasis Pavilnys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- Pavilnys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 164 psl.
- Pavilnys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 335