Narmantai
- Apie kaimą Klaipėdos rajone žr. Narmantai (Klaipėda).
| Narmantai | ||
|---|---|---|
  Narmantai |
||
| 56°06′36″š. pl. 21°27′32″r. ilg. / 56.110°š. pl. 21.459°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų | 8 | |
Narmantai (arba Narmontai) – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiauriniame pakraštyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Salantų ir 4 km į šiaurės rytus nuo Grūšlaukės.
Etimologija redaguoti
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Narmontas (liet. Narmantas) daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Narmąty, Narmonty, Normonty, rus. Нармонты, Нармантай, liet. Narmontai, Narmantai, žem. Narmontā.
Geografija redaguoti
Kaimas plyti lygumoje. Jį iš šiaurės, vakarų ir pietvakarių juosia Spanguolyno, Peldinės ir Narmantų miškai. Titk pietryčiuose - rytuose kaimas susisiekia su Jakštaičių, vakaruose – su Peldžių kaimo žemėmis. Pietrytinėje dalyje išteka Juodupis – kairysis Erlos intakas.
Istorija redaguoti
Kaimas susiformavo XVI – XVII a. Priklausė Salantų, o nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvarui. Pirmąkart paminėtas 1750 m. Salantų parapijos gyvenviečių sąraše.[2]
1750 m. buvo 7, 1821 ir 1843 m. – 9, 1846 m. – 10, 1866 m. – 12 dūmų,[3] 1923 m. – 29 ūkiai.[4]
Dvasiniais gyventojų reikalais rūpinosi Salantų, nuo 1778 m. – Grūšlaukės bažnyčių kunigai.
Lietuvos žemės reformos metu gatvinis kaimas išskaidytas į vienkieminius ūkius. Iš Grūšlaukės per kaimą link Skuodo nutiestas žvyrkelis, tiesiogiai sujungęs Skuodą su apskrities centru – Kretinga.
Kaimas turėjo savo kapines, kuriose mirusieji laidoti iki XVIII a. pab.
Narmantus juosiančiame miškų masyve 1944–1952 m. veikė LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai.
Pokariu Narmantai ir Jakštaičiai buvo sujungti į vieną kolūkį, kurio centrinė gyvenvietė pradėta statytis ties riba su Jakštaičiais, prie kelio Narmantai–Juodupėnai. Vėliau ūkis buvo prijungtas prie Kirovo kolūkio, o naujoji gyvenvietė liko pagalbine.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919-1940 | Juodupėnų seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940-1941 | Juodupėnų apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
| 1941-1944 | Juoduopėnų seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis |
| 1944-1950 | Juodupėnų apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
| 1950-1953 | Bargalio apylinkė, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis |
| 1953-1959 | Bargalio apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959-1972 | Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1972-1995 | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai redaguoti
 | |||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 69 | 88 | 122 | 157 | 176 | 140 | ||
| 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | - | ||
| 88 | 18 | 18 | 16 | 8 | - | ||
| |||||||
Kultūros paveldas redaguoti
- Narmantų senosios kapinės (XVI – XIX a.).
- Etninės mažosios architektūros statiniai:
– P. Gedrimo sodybvietės koplytėlė (XIX a. pab. pastatė F. Gedrimas; rekonstr. XX a. pab.);
– J. Vasiliausko sodybvietės koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra (XIX a. pab.; rekonstr. 1920 m. ir XX a. pab.);
– pakelės koplytėlė su Marijos, Lurdo Marijos, Piemenėlio, Angelo su gėle ir klūpančio angelo skulptūromis (1938 m. pastatė D. Kuprys; skulptūrų autorius J. Paulauskas);
– B. Litvinienės sodybos koplytėlė su Šv. Pranciškaus ir Angelo skulptūromis (1935 m.; skulptūrų autorius J. Paulauskas);
– kryžkelės koplytstulpis su Švč. Lurdo Marijos, Šv. Izidoriaus ir Šv. Jurgio skulptūromis (1912 m. pastatė, 1940 m. rekonstravo F. Gedrimas; skulptūrų autorius nenustatytas).[12]
Galerija redaguoti
-
Kryžkelės koplytstulpis (1912 m.; aut. F. Gedrimas) -
-
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. – Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskie w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 165 - ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 664
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Serapinai – 2 km LENKIMAI – 12 km |
Žalgiriai – 3 km | Palšiai – 3 km MOSĖDIS – 9 km |
| |||||||
| Peldžiai |
|
Jakštaičiai | |||||||||
| Grūšlaukė – 4 km DARBĖNAI – 15 km |
Bajoraliai – 5 km | Juodupėnai – 3 km SALANTAI – 9 km | |||||||||
