Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lyguma – sausumos, jūros ar vandenyno dugno paviršiaus dalis, kuriai būdingas visai visai nedidelis aukščio svyravimas (iki 200 m) ir nedidelis paviršiaus pokrypis (iki 5°). Lygumos užima 64 % sausumos teritorijos. Didžiausia pasaulio lyguma – Amazonės žemuma (daugiau nei 5 mln. km²).

Plyna Nevėžio lyguma
Lyguma Skonės provincijoje pietų Švedijoje

Lygumos skirstomos į žemumas, aukštumas ir plokščiakalnius.

  • Aukštumoms būdingi daugiau kalvoti paviršiai (200–500 m virš jūros lygio). Jos gali būti:
    • akumuliacinės (žemyninio apledėjimo sritys) – Baltijos aukštuma;
    • tektoninės (iškeltos žemės gelmių vidinių jėgų);
    • denudacinės (nuardytos senų kalnų sritys) – Škotijos, Silezijos aukštumos.
  • Plokščiakalniai – daugiau nei 500 m iškeltos plokščios (plynaukštės arba banguotos aukštumos, susidariusios iškilusių platformų srityse arba iškeltose ir neturinčiose nuosėdinių uolienų dangos platformų dalyse – skyduose – Brazilijos, Dekano plokščiakalniai.

Pagal struktūrinę prigimtį lygumos skirstomos į platformų ir orogeninių (kalnų) sričių.

Literatūra redaguoti

  • Gaublys, gamtinė geografija (geografijos vadovėlis 11 – 12 klasei), „Didakta“, 2011 m., (71 psl.) ISBN 978-609-8002-90-4