Peldžiai

Apie kaimą Kelmės rajone žr. Peldžiai (Kelmė).
Peldžiai
[[Vaizdas:|270px]]

Peldžiai
Koordinatės 56°06′47″š. pl. 21°25′12″r. ilg. / 56.113°š. pl. 21.420°r. ilg. / 56.113; 21.420 (Peldžiai)Koordinatės: 56°06′47″š. pl. 21°25′12″r. ilg. / 56.113°š. pl. 21.420°r. ilg. / 56.113; 21.420 (Peldžiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų (2011) 15
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Peldžiaĩ
Kilmininkas: Peldžių̃
Naudininkas: Peldžiáms
Galininkas: Peldžiùs
Įnagininkas: Peldžiaĩs
Vietininkas: Peldžiuosè

Peldžiai – kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 15 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, 5 km į šiaurę nuo Grūšlaukės.

EtimologijaKeisti

Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Peldys daugiskaitinės formos. Tautosaka mena, kad kaimui vardą davė pelėdos, kurių nuo seno gausu aplinkiniuose miškuose ir sodybose. Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Peldyszki, Poldzie, Peldzie, rus. Пельдзе, Пялджяй, vok. Peldse, liet. Peldžiai, žem. Peldē.

GeografijaKeisti

Kaimo žemes juosia Peldinės, Peldžių, Pėtaraičių, Pilybiškės miškai. Šiaurėje susisiekia su Serapinais, pietuose – su Mažonais. Per kaimą praeina kelias GrūšlaukėMedininkai, šiaurinėje dalyje išteka Laukupis, pietinėje – Juodupis – abu kairieji Šventosios intakai.

Aplinkinės gyvenvietės

  Medininkai – 3 km
Pemperiai – 1 km
Serapinai  
Plokščiai – 4 km
     
     
     
Narmantai – 2 km
Biržtvininkai – 1 km
DARBĖNAI – 15 km
Mažonai
Grūšlaukė – 5 km

IstorijaKeisti

Peldiškių miško apyrubė pirmąkart paminėta 1568 m.[1] Jai priklausė per 146 valakus miško ir dirbamos žemės. XVIII a. minimas kunigaikščių Oginių Grūšlaukės dvarui priklausęs Peldžių (Poldzie, Peldzie). kaimas. Jame 1750 m. buvo 8, 1821, 1843 m. – 9, 1846 m. – 13, 1866 m. – 9 dūmai.[2]

Dvasiniu valstiečių gyvenimu rūpinosi Salantų, o nuo 1778 m. – Grūšlaukės bažnyčios kunigai.

1898 m. Jonas Šorys Peldinės miške savavališkai kirto medžius ir pasipriešino jį sudrausminti mėginusiam eiguliui. Šiam su kitais eiguliais pamėginus atimti nukirstus medžius, J. Šoriui į pagalbą atvyko 6 kaimo valstiečiai. Kilus konfliktui buvo užmuštas vienas eigulys. Jį nužudęs valstietis nuteistas 2 metams pataisos kalėjimo, J. Šorys pasodintas 1 metams, 2 vyrai nuteisti kalėti po 6 mėnesius, 1 moteris – 2 mėnesius, o 2 valstiečiai išteisinti.[3]

1923 m. buvo 20 ūkių.[4] Tarpukariu veikė Peldžių pradinė mokykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19151919 m. Grūšlaukės valsčius, Kretingos apskritis
19191940, 19411944 m. Mančių seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Mančių apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Mančių apylinkė, Salantų rajonas
19541959 m. Grūšlaukės apylinkė, Salantų rajonas
19591978 m. Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas
19781995 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Plokščių seniūnaitija, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7]
104 108 87 94 128 94
1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] -
126 67 36 18 15 -


ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1, b. 170
  2. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 164
  3. Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimais. – Švyturys – 1992 m. rugsėjo 9 d.
  4. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 112
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti