Minsko sritis

(Nukreipta iš puslapio Minsko sr)

Minsko sritis (bltr. Мінская вобласць, rus. Минская область) – didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti Baltarusijos sritis. Išsidėsčiusi šalies centre. Šiaurėje ribojasi su Vitebsko, rytuose – su Mogiliovo, pietuose – su Gomelio, vakaruose – su Gardino sritimis. Administracinis centras – Minskas (į srities sudėtį neįeina).

Minsko sritis
Мінская вобласць
Minsko srities vėliava Minsko srities herbas
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Administracinis centras Minskas
Rajonai 22
Gyventojų (2011 m.) 1 402 600
Plotas 40 200 km²
Tankumas (2011 m.) 35 žm./km²
Vilijos ir Naročiaus upių santaka
Molodečnas
Pelkinis ežerėlis netoli Minsko

Geografija

redaguoti

Vyraujantis paviršius – kalvota lyguma; šiaurės vakaruose – Minsko aukštuma (aukštis iki 345 m, Dzeržinskio k.), rytuose – Berezinos Vidurupio lyguma, pietuose siekia Polesės žemumą. Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė sausio temperatūra -7 °C, liepos 18 °C. Kritulių apie 700 mm per metus. Didžiausios Minsko srities upės: Berezina, Ptičė, Slučė, Nemunas, Vilija. Gausu ežerų, iš kurių didžiausi Naročius ir Medilas. Miškais padengta apie 36 % srities ploto. Vyrauja pušynai, eglynai, beržynai. Srityje yra dalis Berezinos draustinio.

Demografija

redaguoti

Minsko srityje gyvena apie 1,411 mln. gyventojų. Tai sudaro virš 15 % šalies gyventojų. Dauguma gyventojų – baltarusiai, yra rusų, lenkų, ukrainiečių.

Administracinis suskirstymas

redaguoti

Minsko sritis sudaryta iš 22 rajonų:

Ekonomika

redaguoti

Srityje išvystyta mašinų ir automobilių pramonė (traktorių, sunkvežimių gamyba). Chemijos, maisto, medienos apdirbimo, lengvoji ir kt. pramonė. Durpių, kalio ir akmens druskos gavyba. Gyvulininkystė, žemės ūkis.

Didžiausi miestai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti