Maladečina

Maladečina blrs. Маладзечна, rus. Молодечно
Miesto rotušė ir Lenino paminklas
Maladečina 54°19′0″ š. pl. 26°51′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Maladečinos rajonas
Gyventojų (2019)	94 558
Plotas	33 km²
Tankumas (2019)	2 865 žm./km²
Altitudė	184 m
Pašto kodas	222301, 222303, 222304, 222306, 222307, 222310
Vikiteka	Maladečina
Kirčiavimas	Maladèčina (Molodèčnas)

Maladečina (arba Molodečnas; blrs. Маладзечна, rus. Молодечно) – Baltarusijos miestas Ušos upės slėnyje, prie senojo kelio Vilnius–Minskas, Minsko sritis. Maladečinos rajono centras.

Geležinkelio mazgas. Metalo apdirbimo, maisto, lengvoji pramonė.

Istorija

Maladečina pirmą kartą minima 1388 m. kunigaikščio Dmitrijaus Algirdaičio priesaikos laiške Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Maladečiną valdė įvairios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminės, tarp jų Mstislaviškiai, Oginskiai, Radvilos, Sanguškos, Sapiegos, Tiškevičiai, Zaslavskiai ir kiti. 1413 m. priskirta Vilniaus vaivadijai. XV a. prie Maladčankos ir Ušos upių santakos pastatyta pilis. 1567 m. čia vyko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės atstovų derybos dėl unijos sudarymo. 1623 m. Maladečine buvo septynios gatvės, gyveno apie 1000 žmonių. XVII a. – XVIII a. Maladečina nukentėjo per Abiejų Tautų Respublikos karus su Rusija ir Švedija. 1738 m. Oginskių rūpesčiu čia pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia. 1757 m. miestas gavo prekybinių privilegijų. 1793 m. kraštą užgrobė Rusijos imperija. 1809–1864 m. čia veikė 5 klasių mokykla, 1864 m. įsteigta mokytojų seminarija, kuri veikė iki 1920 m. ir buvo svarbiausia Maladečinos švietimo įstaiga. 1873 m. pro Maladečiną nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis pagyvino miesto ekonominį gyvenimą. XIX a. pabaigoje įkurtos kelios vietinių žaliavų perdirbimo įmonės.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Maladečinoje buvo apsistoję lietuvių karo pabėgėlių. 1917 m. vasario – 1918 m. sausio mėn. miestas buvo okupuotas Vokietijos kariuomenės, 1920–1939 m. valdė Lenkija, 1929 m. prie miesto prijungtas Buchauščynos kaimas. 1939 m. užimta TSRS ir perduota Baltarusijos TSR, 1941–1944 m. birželio 25 d. vėl užimta Vokietijos kariuomenės. Nacių okupacijos metu šalia miesto buvo įkurta koncentracijos stovykla.

1929 m. gavo miesto teises, jos antrą kartą patvirtintos 1940 m. 1940–1941 m. Maladečinoje veikė pedagoginė mokykla, 1947–1955 m. pedagoginis institutas. 1944–1960 m. srities centras.

Ekonomika

Geležinkeliai veda į Vilnių, Lydą, Polocką, geležinkelis ir plentas į Minską. Yra oro uostas. Išvystyta metalurgija, mašinų (staklių), muzikos instrumentų, radijo imtuvų gamyba, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, baldų, tekstilės, siuvimo, maisto (pieno, mėsos, konditerijos gaminių, vaisių konservų) pramonė.

Kultūra

Yra Kraštotyros muziejus, Dramos, lėlių teatrai, kultūros rumai. Nuo 1993 m. Maladečina yra baltarusų dainos ir poezijos festivalio sostinė. Dievo Motinos Globėjos cerkvė, pastatyta 1867–1871 m., 1762 m. antitrinitarių seminarija (dabar gamyklos cechas), 1907 m. geležinkelio stotis, XIX a. sinagoga, daug tarpukario Lenkijos pastatų. Nuo XV iki XIX a. antrosios pusės ant Ušos kranto stovėjo pilis.

Sportas

• FK Maladečina (futbolo klubas);
• Miesto stadionas, slaviškai „Gorodskoj“.
• Nuo 2016 m. sezono namų rungtynes Isločiaus futbolo klubas žaidė Maladečinos miesto stadione „Gorodskoj“. Tai stadionas su natūralia danga. Yra elektroninė švieslentė, o tribūnos talpina 4800 žiūrovų. Nuo 2020 m. „Isločius“ persikėlė į FK Minsk stadioną.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1623 m. ir 2018 m.
1623 m.	1850 m.	1897 m.sur.	1921 m.	1939 m.sur.	1959 m.sur.
1 000	1 330	2 393	1 997	6 600	26 300
1970 m.sur.	1991 m.	2004 m.	2006 m.	2008 m.	2009 m.
50 000	93 500	98 384	98 514	98 415	97 600
2018 m.	-	-	-	-	-
95 033	-	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Nuorodos

• Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2019-05-07 iš Wayback Machine projekto.