Melnikas (Palenkė)

Kitos reikšmės – Melnikas (reikšmės).

Melnikas lenk. Mielnik

Mielniko kaimas

Melnikas 52°19′38″ š. pl. 23°02′55″ r. ilg. / 52.32722°š. pl. 23.04861°r. ilg. / 52.32722; 23.04861 (Melnikas (Palenkė))Koordinatės: 52°19′38″ š. pl. 23°02′55″ r. ilg. / 52.32722°š. pl. 23.04861°r. ilg. / 52.32722; 23.04861 (Melnikas (Palenkė))

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Semiatičės apskritis
Valsčius	Mielniko valsčius

Gyventojų ()	980

Pašto kodas	PL 17-307
Tinklalapis	www.mielnik.com.pl/
Vikiteka	Melnikas

Melnikas (lenk. Mielnik, ukr. Мельник, Melnyk) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Mielniko valsčiuje, Semiatičės apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 17 km į pietryčius nuo Semiatičės ir apie 88 km į pietus nuo vaivadijos centro Balstogės. Šalia kaimo teka Vakarinio Bugo upė. Kaime įsikūrusi Mielniko Mergelės Marijos Gimimo parapija.

IstorijaKeisti

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.^[1]^[2] Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. 1323-1324 m. šias vietoves prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės prijungė kunigaikštis Gediminas. Lietuvos pilietinio karo metu 1382 m., kai kunigaikščiai Kęstutis ir Jogaila kovojo dėl valdžios, Mazovijos kunigaikštis Janušas I Senasis užėmė šią gyvenvietę. 1383 m. Jogaila gyvenvietę atsiemė. 1420 m. kunigaikštis Vytautas Didysis finansavo pirmosios Šv. Kristaus Kūno bažnyčios statybas ir įkūrė Mielniko Viešpaties Atsimainymo parapiją. 1430-1444 m. gyvenvietė priklausė Boleslavui IV Varšuviečiui. 1440 m. rugsėjo 22 d. gyvenvietei suteikta Kulmo teisė. 1444 m. miestą nusipirko Kazimieras Jogailaitis. 1501 m. spalio 3 d. mieste pasirašytas Melniko aktas ir spalio 25 d. patvirtinta Mielniko privilegija. 1501 m. spalio 27 d. miestui suteikta Magdeburgo teisė. 1569-1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.^[3]^[4] 1580 m. mieste gyveno 1500 gyventojų. Švedų tvano metu miestas neteko 68 % gyventojų, daugelis pastatų sudegė ir liko tik apie 450 gyventojų. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. XIX a. įkurtos Mielniko žydų kapinės. 1825 m. pastatyta Mielniko Mergelės Marijos Gimimo cerkvė. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1934 m. gyvenvietė neteko miesto teisių. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto srities, Semiatičės rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

GyventojaiKeisti

Tautinė sudėtisKeisti

1921 m. gyveno 1 091 žmonės:^[5]

Gudai - 43,6% (476);
Lenkai - 37,3% (408);
Žydai - 18,8% (206);
Rusai - 0,09% (1).

1897 m. gyveno 1 485 žmonės:^[6]

Žydai - 29,6% (441);
Ukrainiečiai - 28,4% (422);
Rusai - 21,8% (324);
Lenkai - 19,7% (293).

PaminklaiKeisti

XV a. pastatytos Mielniko pilies griuvėsiai. Pilis sudegė 1656 m. Švedų tvano metu;
1420 m. šalia pilies pastatytos Šv. Trejybės bažnyčios griuvėsiai. Bažnyčios statybas finansavo Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Iš pradžių bažnyčia buvo gotikinio architektūros stiliaus, XVI a. rekonstruota, Švedų tvano metu sudegė, atstatyta XVIII a. 1871 m. bažnyčia paversta į Šv. Dvasios cerkvę ir 1915 m. sudegė. 1929 m. buvo nuspręsta atstatyti bažnyčią, bet iki karo darbai taip ir neprasidėjo, o 1940 m. tarybiniai kareiviai išardė dalį griuvėsių;
1912-1920 m. Viešpaties Atsimainymo bažnyčia, kuri stovi buvusios 1513-1829 m. Šv. Roko bažnyčios vietoje;
1825 m. pastatyta mūrinė Mielniko Mergelės Marijos Gimimo cerkvė. Iki 1839 m. priklausė unitams. Pirmoji cerkvė šioje vietovėje buvo pastatyta 1551 m., sudegė 1614 metais;
1776 m. pastatyta ir 1985 m. rekonstruota medinė Mielniko Rūpestingosios Dievo Motinos koplyčia;
XIX a. viduryje pastatyta mūrinė Mielniko sinagoga;
XIX a. vidurio mūrinis klebonijos pastatas;
XV a.-XVI a. kaimo gatvių ir erdvių išsidėstymas.