Kulmo teisė
Kulmo teisė (lenk. Prawo chełmińskie, vok. Kulmer Recht) – Vokiečių ordino teisė, galiojusi viduramžiais beveik visose Vokiečių ordino valdomose srityse. Kulmo teisė suvaidino didelį vaidmenį Vokiečių ordino vykdytoje kolonizacijoje. Atsirado su Ordino įsikūrimu Prūsijoje[1].
.jpg)
Neskaitant kelių didesnių miestų Vokiečių ordino valdomose srityse, pvz., Braunsbergas, Elbingas, Klaipėda, kurie turėjo Liubeko teisę, ji galiojo didžiojoje ordino dalyje. 1491 m. Kulmo teisė suteikta Medininkams,[2][3] 1616 m. – Nidai, 1697 m. – Juodkrantei.[4][5]
Teisės šaltiniai
redaguotiPagrindiniai teisės šaltiniai (dokumentai):
- Kulmer Handfeste, Kulmo [savivaldos] teisės (1233 m., atnaujinta 1251 m.),
- Teisės rinkinys Alter Kulm (~ 1394 m.).
1233 m. pabaigoje Ordinas suteikė Kulmo ir Torunės miestams teisių dokumentą (dar kitaip vad. Culmische Handfeste) (savivaldos privilegijas), įtvirtinusį kolonizaciją prūsų Kulmo žemėse[6].
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ „Iškalbingas Mažosios Lietuvos dokumentas“ Juozas Jakštas
- ↑ Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Tom XIII (lenkų). Warszawa. 1893. p. 942.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ Baliński, Michał; Lipiński, Tymoteusz (1845). Starożytna Polska pod względem historycznym, jeograficznym, i statystycznym opisana (lenkų). III. Warszawa. pp. 519–520.
- ↑ Kulmo teisė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ Kulmo teisė. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. II (Kas–Maž). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ „Mažosios Lietuvos įvykių chronologija XIII- XVI amžius “ Archyvuota kopija 2007-08-20 iš Wayback Machine projekto.