Metelių regioninis parkas

Metelių regioninis parkas – regioninis parkas pietvakarių Lietuvoje, Alytaus ir Lazdijų rajonuose. Bendras plotas – 17720 ha^[2] (miškai 22 %, ežerai 28 %). Direkcija Meteliuose (Seirijų g. 2, LT67482). Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtos ir kultūros vertybes.^[3]

Metelių regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Reginys į Dusios ežerą ties Straigiške
Vieta:	Alytaus rajonas, Lazdijų rajonas, Lietuva
Metelių regioninis parkas
Koordinatės:	54°16′0″ š. pl. 23°45′0″ r. ilg. / 54.26667°š. pl. 23.75000°r. ilg. / 54.26667; 23.75000Koordinatės: 54°16′0″ š. pl. 23°45′0″ r. ilg. / 54.26667°š. pl. 23.75000°r. ilg. / 54.26667; 23.75000
Plotas:	177,2 km²
Įkurtas:	1992 m. rugsėjo 24 d.^[1]
Valdymas:	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Gamtos vertybės redaguoti

Direkcijos pastatas

Lankytojų centras

Ežeras Metelys

Didysis Širvinto ąžuolas

Parke saugomas Didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubumos su Dusios, Metelio ir Obelijos ežerais ir jos apylinkių kraštovaizdis, unikalų moreninį Teizų masyvas su pailgos formos kalvomis, pakraštinių moreninių darinių masyvas su stambiomis plokščiakalvėmis Žagarių apylinkėse.^[2] Metelių regioninis parkas yra šiaurvakarinėje Dzūkų aukštumos agrarinių mažai miškingų ežerynų ir moreninių kalvynų zonoje, kuriai būdingas sukultūrintos bei mažai sukultūrintos stambiai ežeruotos plaštakinės dubumos ir tarplaštakinio moreninio masyvo ekosistemų Užnemunėje kraštovaizdis.^[2] Miškingiausia yra parko rytinė dalis, joje išsidėstę 3 didesni miško masyvai: Bijotų‑Širvinto, Statiškės ir Trako.^[3]

Didžiausios parko gamtos vertybės – tai vieni švariausių ir tinkamiausių poilsiui šalyje Dusios, Metelio ir Obelijos ežerai su plačiais smėlio atabradais. Jie suteikia ilgalaikį prieglobstį didžiausiam migruojančių vandens paukščių būriui Dzūkijoje, išsiskiria gausiomis ežeruose gyvenančių žuvų atsargomis.

Parko vakarinė dalis pasižymi vaizdingais kraštovaizdžiais su paskutiniojo ledyno sustumtais Teizų, Verstaminų, Kalniškės drumlinų formos kalvagūbriais ir kalvomis, daubomis, stačiais, sufozinių cirkų paveiktais gūbrių šlaitais ir ant jų susiformavusia augalija, turtingu vabzdžių pasauliu.

Saugomi lapuočių miškai su retomis skroblų bendrijomis, Trako miške yra vienintelis Lietuvoje išlikęs bekočių ąžuolų miškas.^[4] Šios vietos saugomos rezervatų statusu. Nedideliuose vandens telkiniuose parko teritorijoje tebegyvena vieni rečiausių krašto gyvūnų – baliniai vėžliai, kuriems įsteigtas specialus draustinis.

Žagarių geomorfologiniame draustinyje, prie kelio Meteliai-Seirijai, ant kalvos yra apžvalgos aikštelė. Dusia geriausiai apžvelgiama nuo Prelomciškių piliakalnio. Paukščių stebykla – nuo Padusio kalvų Prelomciškių gamtiniame take.

Biologinė įvairovė redaguoti

Metelių regioniniame parke rasta 951 augalų rūšis – iš jų 5 saugomos Europos Bendrijos, 66 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Užfiksuotos 47 žinduolių rūšys (3 iš Raudonosios knygos), 192 (44 RK) paukščių, 30 žuvų (1 RK), 16 varliagyvių ir roplių (3 RK), 630 bestuburių (13 RK) rūšių.^[2]

Tarp žinduolių paminėtini briedžiai, taurieji elniai, bebrai, kūdriniai pelėausiai, tarp paukščių – laukiai, kuoduotosios antys, kormoranai, saugomos antys rudės, didieji baubliai, nendrinės lingės, švygždos, plovinės vištelės, mėlyngurklės, tarp roplių – gyvavedis ir vikrusis driežai, geltonskruostis žaltys, gluodenas, paprastoji angis, balinis vėžlys, tarp žuvų – stintos, vėgėlės, karšiai, kuojos. Daug vabzdžių rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą (didžiaakė ir stepinė kamanės, machaonas, didysis auksinukas, karališkasis laumžirgis, šarvuotoji skėtė).^[3]

Metelių regioniniame parke yra 2 gamtos paveldo objektai: Didysis ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai.

Prelomčiškės piliakalnis

Kultūros paveldas redaguoti

Metelių apžvalgos bokštas

Žagarių apylinkių kraštovaizdžiai

Regioniniame parke stūkso aštuoni piliakalniai, daugiausia išsidėstę ežerų prieglobstyje: Prelomčiškės, Papėčių, Giraitės, Verstaminų piliakalnių grupė. Rasti Teizų ir Barčių senkapiai, 10 akmens amžiaus gyvenviečių.^[3] Nuo švedų karų laikų išlikusi katalikų garbinama vieta – Kryžių koplyčia Staigūnų kaime, 1863 m. sukilėlių kapai Statiškės apylinkėse, Metelių bažnyčia. Po Valakų reformos išlikę dideli išretintieji gatviniai kaimai (Papėčiai, Ročkiai, Barčiai, Obelninkai ir kt.) taip pat turi kultūros vertybių požymių.

Laisvalaikis ir pramogos redaguoti

Parke įrengtos poilsiavietės prie Dusios, Metelio ežerų, yra kaimo turizmo sodybų. Visuose ežeruose (išskyrus paukščių apsaugai skirtas zonas vasarą) leidžiama žvejoti. Susipažinti su gamta, ypač pavasarį ir rudeniop, kai migruoja paukščiai, galima dviejuose pėsčiųjų gamtiniuose takuose.

Daug žmonių susirenka prie vieno švariausių Lietuvoje – Dusios ežero su plačiais smėlėtais atabradais. Paplūdimiai įrengti ir prie Metelio. Buriavimui populiarus Dusios ežeras, kuriame vasaros pabaigoje kasmet vyksta burlentininkų regata. Buriavimas apribotas pietinėje ir šiaurinėje ežero dalyse.

Seirijuose esančioje įmonėje „Seirijų žirgai“ galima pajodinėti šešiais čia laikomais trakėnų veislės žirgais. Įmonės aikštėje galima mokytis joti, o kartu su instruktoriumi ir keliauti parko teritorijoje įrengtais Trako botaninio draustinio keliukais. Lankytojai, iš anksto susitarę su Veisiejų urėdija, gali apsilankyti Kalniškių miške esančiame muflonų aptvare.

Metelių RP švenčiamos Sekminės, Šv. Petro ir Povilo atlaidai, Oninės prie Prelomciškių piliakalnio, vyksta žvejo šventė „Tinklų pakartuvės“, Žvejo diena, Dusios regata. Kryžių koplyčioje ant Dusios ežero kranto per Sekmines ir Petrines vyksta garsiausi užnemunės Dzūkijoje atlaidai.