Mardasavas (Merkinė)
| Mardasavas | ||
|---|---|---|
  Mardasavas |
||
| 54°09′11″š. pl. 24°19′16″r. ilg. / 54.153°š. pl. 24.321°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Varėnos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Merkinės seniūnija | |
| Gyventojų | 14 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Mordasowo, rus. Мордасово | |
,_2.JPG)
Mardasavas – kaimas Varėnos rajono savivaldybės vakaruose, 9 km į rytus nuo Merkinės, Merkio dešiniajame krante, priešais didesnę kaimo dalį Marcinkonių seniūnijoje. Seniūnaitijos centras. Kaimą supa Dainavos giria, netoliese telkšo ežeras Glynas. Miškų keliukai jungia su Merkine, Puvočiais, Burokaraistėle. Į kitą Merkio krantą nutiestas pėsčiųjų tiltas. Išlikusi Mardasavo dvarvietė, prie Glyno aptiktos akmens amžiaus stovyklavietės. Merkio pakrantėje yra Mardasavo skardis (gamtos paminklas). Yra kapinės.
,_kapin%C4%97s.JPG)
,_1.JPG)
Etimologija redaguoti
Vietovardis kilęs iš asmenvardžių Mardõsas, Mar̃dosa, Mardasas (< blrs. Мардас, Мордас, Маpдасевiч, ukr. Мордас; šis iš slavų морда, мордасы 'snukis, marmūzė').[2]
Liaudies etimologija aiškina, kad kaimo vardas kilęs nuo žodžių „pelėda“ ir „snukis“ (rus. morda sovy), jį suteikę rusai. Paklaustas apie Mardasavo vardo kilmę, vietos gyventojas S. Plutulevičius taip pasakojo (tarmiška kalba netaisyta):
|
Čia buvį kažkadu tai gyvenį rusų bajorai, cariniais laikais, va ir liepos trys, beržas, baisus storas. Liepos trys, ir čia gyventa krantu, kadu ari, tai matos, kad yra liekanų, kad gyventa kažkadu. Tas pavadinimas ir yra Mardasavas, o jai išvertus in rusų kalbą Morda Sova, pelėdos snukis, nu vat nuo to laiko ir yra tas pavadinimas išlikis. Tep sprendžiama, čia buvo net jos pusbrolis, jis skaitis, kad gyvenį rusų bajorai. Šituose kapuose labai buvo pušys labai stambios, išdžiūvį, išpjautos, čia pelėdos vedė vaikus, gal nuo šito, bet praminta rusų, ne lietuvių. Niekas čia atsimyt negali. Stasys Plutulevičius, g. 1932 m. // Marcinkonių etnografinė sodyba-muziejus |
|
Gyventojai redaguoti
 | ||||||
| 1905 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 291 | 168 | 129 | 84 | 49 | ||
| 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | 2021 m.sur.[10] | - | ||
| 35 | 34 | 17 | 14 | - | ||
| ||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 37.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.