Vilkiautinis

Tai straipsnis apie Lietuvos kaimą. Apie ežerą Varėnos rajone skaitykite straipsnyje Vilkiautinis (ežeras).
Portal.svg
Vilkiautinis
Vilkiautinis 65317, Lithuania - panoramio (5).jpg
Vilkiautinio reginys

Vilkiautinis
Koordinatės 54°06′40″š. pl. 24°01′30″r. ilg. / 54.111°š. pl. 24.025°r. ilg. / 54.111; 24.025 (Vilkiautinis)Koordinatės: 54°06′40″š. pl. 24°01′30″r. ilg. / 54.111°š. pl. 24.025°r. ilg. / 54.111; 24.025 (Vilkiautinis)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Merkinės seniūnija
Gyventojų skaičius 288 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vil̃kiautinis
Kilmininkas: Vil̃kiautinio
Naudininkas: Vil̃kiautiniui
Galininkas: Vil̃kiautinį
Įnagininkas: Vil̃kiautiniu
Vietininkas: Vil̃kiautinyje

Vilkiautinis (dzūk. Vilkiaucinis) – kaimas Varėnos rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Liškiavos. Seniūnaitijos centras. Kaime yra biblioteka, paštas (LT-65031), kultūros centro filialas, medicinos punktas. Praeina kelias  2518  VeisiejaiVainiūnaiBarzdžiūnaiLiškiava . Aplink telkšo Vilkiautinio, Liškiavio, Bedugnio ežerai, teka Krūčiaus aukštupys. Apylinkėse rastas Vilkiautinio pilkapynas ir senovės gyvenvietė.

Vilkiautinis lietingą dieną

IstorijaKeisti

19541963 m. buvo Vilkiautinio apylinkės centras. Sovietmečiu buvo Liškiavos kolūkio gyvenvietė. Veikė Liškiavos pagrindinė mokykla (įkurta 1899 m., kaip pradinė).[2]

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.
1888 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[3] 1979 m.sur. 1987 m.[4] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
258 327 298 358 443 411 424 353 288


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Vilkiautinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
  3. VilkiautinisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 757 psl.
  4. Vilkiautinis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 524 psl.