Liškiava

Portal.svg
Liškiava
Liškiava.JPG
Liškiavos panorama

Liškiava
Koordinatės 54°04′52″š. pl. 24°03′22″r. ilg. / 54.081°š. pl. 24.056°r. ilg. / 54.081; 24.056 (Liškiava)Koordinatės: 54°04′52″š. pl. 24°03′22″r. ilg. / 54.081°š. pl. 24.056°r. ilg. / 54.081; 24.056 (Liškiava)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Merkinės seniūnija
Gyventojų (2011) 57
Commons-logo.svg Vikiteka LiškiavaVikiteka
Istoriniai pavadinimai * lenk. Liszków

Liškiava – kaimas Varėnos rajono savivaldybės teritorijos pietvakariuose, 14 km į pietvakarius nuo Merkinės, kairiajame Nemuno krante, Dzūkijos nacionaliniame parke. Žinomas dėl jame esančio barokinio Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio. Kaimas įsikūręs Dainavos lygumoje, pietvakarių pakraštyje yra buvęs jau sunykęs gamtos paminklas Liškiavos atodanga. Už 3 km į šiaurės vakarus telkšo ežeras Liškiavis, iš kurio į Nemuną teka Krūčius.

Dzukijos nacionalinis parkas.png

Yra parduotuvė, restoranas. Buvusi Liškiavos pagrindinė mokykla veikė gretimame Vilkiautinio kaime.

IstorijaKeisti

 
Liškiavos Laumės (kitaip – Raganos, Viedzmos, arba Aižiko) akmuo prie kelio Žeimiuosna

Pietvakariniame kaimo pakraštyje yra Liškiavos piliakalnis (Pilies kalnas), naudotas nuo III a. pr. m. e. iki IX a. m. e., pietiniame – Liškiavos alkakalnis. Yra mitologijos paminklai Liškiavos akmuo su „jaučio pėda“ ir „Raganos akmuo“. Ant Liškiavos piliakalnio XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje pradėta statyti mūrinė pilis, bet po kryžiuočių sutriuškinimo Žalgirio mūšyje statyba nebuvo tęsiama, nes pilis neteko gynybinės reikšmės.

Liškiavos kaimas įsikūrė XV a., kai pasibaigus kovoms su Teutonų ordinu prasidėjo ištuštėjusių pasienio sričių kolonizacija. XV a. antroje pusėje įkurtas Liškiavos dvaras, kuris XV a. pabaigoje atiduotas Mykolui Glinskiui.[2] Pastatyta bažnyčia, kuri nuo XVI a. antros pusės iki 1624 m. priklausė evangelikams reformatams. 1629 m. Liškiavos valdytojas Mikalojus Pranskevičius-Radziminskis pastatydino Liškiavos dvaro rūmus. 1644 m. įkurta parapija, 1677 m. perstatyta medinė bažnyčia.

1694 m. Liškiavą Vladislovas Jurgis Kosyla užrašė Seinų dominikonams,[3] kurie ją valdė iki XVIII a. pabaigos. 1704–1741 m. jie pastatydino mūrinę bažnyčią ir vienuolyną. Ketindami kaimą paversti miesteliu, XVIII a. antroje pusėje dominikonai pasikvietė žydų. XVIII a. buvo parapijos mokykla.

Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo buvo uždrausta priimti į vienuolyną naujus vienuolius. Liškiava iki 1807 m. Tilžės taikos sutarties priklausė Naujosios Rytų Prūsijos provincijai ir buvo labiausiai į rytus nutolusi Prūsijos vietovė.

18361852 m. vienuolyne veikė prasikaltusių kunigų pataisos namai. 1907 m. įsteigtas „Žiburio“, 19121914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius.

1914 m. Liškiava degė.

Tarpukaryje 19201939 m. Liškiava buvo pasienio su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu miestelis, demarkacinė linija (faktiškai siena) ėjo Nemuno upe. 1923 m. Liškiavoje gyveno 146 žydai. 1931 m. buvo 55 namai, 3 krautuvės, taupomoji skolinamoji kasa. 19391940 m. – pasienio su Baltarusijos TSR miestelis. 1941 m. nacių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta apie 200 Liškiavos žydų. TSRS valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. ištrėmė 36 kaimo gyventojus. Nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. Liškiavos apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Šarūno būrys. [4] 19501992 m. Liškiavos kolūkio gyvenvietė.

 
Liškiava
Administracinis-teritorinis pavaldumas
1807 m. Varšuvos kunigaikštystė
19191933 m. Liškiavos valsčiaus centras
19331950 m. Merkinės valsčius
19501995 m. Merkinės apylinkė
nuo 1995 m. Merkinės seniūnija


Pavadinimo kilmėKeisti

Istorikas Teodoras Narbutas kaimo vardą sieja su Z. Liškos asmenvardžiu. Tai jis esą Jogailos pavedimu nužudęs Ldk Kestutį ir už šį juodą darbą gavęs žemių prie Nemuno. XX a. tarpukariu vadinta Liškeva, 3–4-ajame dešimtmetyje buvo vadinama miesteliu.

Vietovardis Liškiava sietinas su prūs. liscis 'guolis, gulykla; stovykla' < jotv. *liskja- 'guolis, gulykla'.[5]

ArchitektūraKeisti

 
Liškiavos pilies bokšto liekanos

Išliko XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje statytos, 1962 m. konservuotos Liškiavos pilies bokšto liekanos.

Ant Bažnyčios kalno Nemuno pakrantėje yra vėlyvojo baroko Švč. Trejybės bažnyčios (manoma, kad jos architektas buvo Domenico Fontana) ir dominikonų vienuolyno ansamblis, pastatytas antojoje XVIII pusėje. 17500 m² ansamblis yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūrinių vertybių registrą (kodas 1027[1]). Į jį be pačios bažnyčios įeina bažnyčios šventoriuje esantis paminklinis stulpas su šv. Agotos skulptūra (XX a. antras – trečias dešimtmetis), varpinė (XIX a.), taip pat buvusio svirno pastatas (XVIII a. I ketvirtis), vienuolyno gyvenamasis namas (XVIII a. pirmas dešimtmetis).

Bažnyčia statyta 17041741 m., centriškoji, kupolinė, graikiškojo kryžiaus plano. Bažnyčioje yra 7 rokokiniai altoriai, sakykla (visi XVIII a. pr.), 3 klausyklos, 10 klauptų (visi XVIII a.), sienų tapybos (freskos vargonų choro arkoje, kupoliniuose skliautuose, manoma, XVIII a. – XIX a.), paveikslų: „Šv. Marija Magdalietė“, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ (abu, manoma, XVIII a., pastarasis gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių), Kryžiaus kelio 14 stočių, visos XIX a. antra pusė, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“ XIX a. – XX a. pirma pusė, „Šv. Baltramiejus“ 1914 m., dail. Antanas Žmuidzinavičius, žalvarinis varpas, išlietas 1761 m.

 
Liškiavos dvaro panorama
 
Henriko Gudavičiaus retųjų augalų sodas

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.
1888 m.[6] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10]
867 613 407 318 203 135
1980 m.[11] 1986 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] -
140 114 108 69 57 -


Žymūs žmonėsKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. Čepkelių-Dzūkijos PAN parkas Liškiava
  3. [1] Švč. Trejybės parapija
  4. Liškiava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 451 psl.
  5. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
  6. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. LiškiavaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 448 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. LiškiavaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 49 psl.
  12. Liškiava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 622 psl.
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti