Liškiava
{{#if:270
Liškiavos panorama
Liškiava
Liškiava
54°04′52″š. pl. 24°03′14″r. ilg. / 54.081°š. pl. 24.054°r. ilg. / 54.081; 24.054 (Liškiava)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Merkinės seniūnija
Gyventojų (2021) 38
Vikiteka Liškiava
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Liškiavà
Kilmininkas: Liškiavõs
Naudininkas: Lìškiavai
Galininkas: Lìškiavą
Įnagininkas: Lìškiava
Vietininkas: Liškiavojè
Istoriniai pavadinimai lenk. Liszków, Liszkowo, rus. Лишково, vok. Liskow, Liskouwe

Liškiava – kaimas Varėnos rajono savivaldybės pietvakariuose, 14 km į pietvakarius nuo Merkinės, kairiajame Nemuno krante, Dzūkijos nacionaliniame parke. Žymi barokinė Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia ir dominikonų vienuolynas, sudarantys ansamblį. Veikia kultūros centras,[2] parduotuvė, restoranas. Liškiavos pagrindinė mokykla veikė gretimame Vilkiautinio kaime.

Kaimas įsikūręs Dainavos lygumoje, pietvakarių pakraštyje yra buvęs jau sunykęs gamtos paminklas Liškiavos atodanga. Už 3 km į šiaurės vakarus telkšo ežeras Liškiavis, iš kurio į Nemuną teka Krūčius.

Liškiavos alkakalnis
Liškiavos Laumės (kitaip – Raganos, Viedzmos, arba Aižiko) akmuo prie kelio Žeimiuosna

Etimologija redaguoti

Vietovardis siejamas su prūs. liscis („guolis, gulykla; stovykla“ < jotv. liskja- – „guolis, gulykla“).[3] Jotvingiškai *Liskjavā pradžioje vadintas dabartinis Krūčiaus upelis, kurio pavadinimas tad reikštų „[upė] su guolius primenančiomis duobėmis“.[4]

Istorikas Teodoras Narbutas kaimo vardą sieja su Žibinto Liškos asmenvardžiu. Tai jis esą Jogailos pavedimu nužudęs Ldk Kestutį ir už šį juodą darbą gavęs žemių prie Nemuno. Tačiau netrukus pats Liška galbūt buvo nužudytas Kęstučio šalininkų.[5]

Istorija redaguoti

Pietvakariniame kaimo pakraštyje yra Liškiavos piliakalnis (Pilies kalnas), naudotas nuo III a. pr. m. e. iki IX a. m. e., pietiniame – Liškiavos alkakalnis. Yra mitologijos paminklai Liškiavos akmuo su „jaučio pėda“ ir „Raganos akmuo“. Ant Liškiavos piliakalnio XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje pradėta statyti mūrinė pilis, bet po kryžiuočių sutriuškinimo Žalgirio mūšyje statyba nebuvo tęsiama, kadangi pilis neteko gynybinės reikšmės.

Liškiavos kaimas įsikūrė XV a., kai pasibaigus kovoms su Teutonų ordinu prasidėjo ištuštėjusių pasienio sričių kolonizacija. XV a. antroje pusėje įkurtas Liškiavos dvaras, kuris XV a. pabaigoje atiduotas Mykolui Glinskiui.[6] Pastatyta bažnyčia, kuri nuo XVI a. antros pusės iki 1624 m. priklausė evangelikams reformatams. 1629 m. Liškiavos valdytojas Mikalojus Pranskevičius-Radziminskis pastatydino Liškiavos dvaro rūmus. 1644 m. įkurta parapija, 1677 m. perstatyta medinė bažnyčia.

1694 m. Liškiavą Vladislovas Jurgis Kosyla užrašė Seinų dominikonams,[7] kurie ją valdė iki XVIII a. pabaigos. 1704–1741 m. jie pastatydino mūrinę bažnyčią ir vienuolyną. Ketindami kaimą paversti miesteliu, XVIII a. 2-ojoje pusėje dominikonai pasikvietė žydų. XVIII a. buvo parapijos mokykla.

Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo buvo uždrausta priimti į vienuolyną naujus vienuolius. Liškiava iki 1807 m. Tilžės taikos sutarties priklausė Naujosios Rytų Prūsijos provincijai ir buvo labiausiai į rytus nutolusi Prūsijos vietovė. 18361852 m. vienuolyne veikė prasikaltusių kunigų pataisos namai. 1907 m. įsteigtas „Žiburio“, 19121914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius.

1914 m. Liškiava degė. Tarpukariu 19201939 m. Liškiava buvo pasienio su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu miestelis, demarkacinė linija (faktiškai siena) ėjo Nemuno upe. 1923 m. Liškiavoje gyveno 146 žydai. 1931 m. buvo 55 namai, 3 krautuvės, taupomoji skolinamoji kasa. 19391940 m. – pasienio su Baltarusijos TSR miestelis. 1941 m. nacių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta apie 200 Liškiavos žydų. Sovietų valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. ištrėmė 36 kaimo gyventojus. Nuo 1944 m. rugpjūčio Liškiavos apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Dainavos apygardos, Dzūkų partizanų rinktinės, Boleslovo Šimkonio-Šarūno būrys.[8]

19501992 m. buvo Liškiavos kolūkio centrinė gyvenvietė. Buvusiuose vienuolyno pastatuose 19511976 m. veikė Liškiavos vidurinė mokykla.

 
Liškiava
Administracinis-teritorinis pavaldumas
1807 m. ? Varšuvos kunigaikštystė
XIX a. pab.–XX a. pr. Kudrėnų valsčius Seinų apskritis, Varšuvos kunigaikštystė
19181933 m. Liškiavos valsčiaus centras Alytaus apskritis
19331946 m. Merkinės valsčius, Lietuva
19461950 m. Varėnos apskritis, LTSR
19501954 m. Liškiavos apylinkės centras Druskininkų rajonas, LTSR
19631988 m. Kibyšių apylinkė Varėnos rajonas, LTSR
19881995 m. Merkinės apylinkė, Lietuva
1995 Merkinės seniūnija Varėnos rajono savivaldybė, Lietuva

Architektūra redaguoti

 
Liškiavos pilies bokšto liekanos

Išliko XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje statytos, 1962 m. konservuotos Liškiavos pilies bokšto liekanos.

Ant Bažnyčios kalno Nemuno pakrantėje yra vėlyvojo baroko Švč. Trejybės bažnyčios (manoma, kad jos architektas buvo Domenico Fontana) ir dominikonų vienuolyno ansamblis, pastatytas antojoje XVIII pusėje. 17500 m² ansamblis yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūrinių vertybių registrą.[9] Į jį be pačios bažnyčios įeina bažnyčios šventoriuje esantis paminklinis stulpas su šv. Agotos skulptūra (XX a. antras – trečias dešimtmetis), varpinė (XIX a.), taip pat buvusio svirno pastatas (XVIII a. I ketvirtis), vienuolyno gyvenamasis namas (XVIII a. pirmas dešimtmetis).

Bažnyčia statyta 17041741 m., centriškoji, kupolinė, graikiškojo kryžiaus plano. Bažnyčioje yra 7 rokokiniai altoriai, sakykla (visi XVIII a. pr.), 3 klausyklos, 10 klauptų (visi XVIII a.), sienų tapybos (freskos vargonų choro arkoje, kupoliniuose skliautuose, manoma, XVIII a. – XIX a.), paveikslų: „Šv. Marija Magdalietė“, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ (abu, manoma, XVIII a., pastarasis gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių), Kryžiaus kelio 14 stočių, visos XIX a. antra pusė, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“ XIX a. – XX a. pirma pusė, „Šv. Baltramiejus“ 1914 m., dail. Antanas Žmuidzinavičius, žalvarinis varpas, išlietas 1761 m.

 
Liškiavos dvaro panorama
 
Henriko Gudavičiaus retųjų augalų sodas

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m.[10] 1880 m. 1888 m.[11] 1923 m.sur.[12] 1959 m.sur.[13] 1970 m.sur.[14] 1979 m.sur.[15] 1980 m.[16]
354 713 867 407 318 203 135 140
1986 m.[17] 1989 m.sur.[18] 2001 m.sur.[19] 2011 m.sur.[20] 2021 m.sur.[21] - - -
114 108 69 57 38 - - -


Žymūs žmonės redaguoti

  • Liškiavoje gimė ekonomistas, statistikas, socialinių mokslų daktaras Jonas Markelevičius (1951–).

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Liškiavos kultūros centras
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  4. Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 35.
  5. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 13
  6. Čepkelių-Dzūkijos PAN parkas Archyvuota kopija 2018-06-10 iš Wayback Machine projekto. Liškiava
  7. [1] Švč. Trejybės parapija
  8. Liškiava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 451 psl.
  9. „Objekto Nr. 1027 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  10. Liszków. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 324 psl. (lenk.)
  11. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  13. LiškiavaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 448 psl.
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. LiškiavaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 49 psl.
  17. Liškiava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 622
  18. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  19. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos redaguoti