Maišiagalos valsčius
54°52′š. pl. 25°04′r. ilg. / 54.87°š. pl. 25.07°r. ilg.
Maišiagalos valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1298 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Maišiagala |
Rusijos imperija | |
Vilniaus gubernija | Vilniaus apskritis (1861–1915) |
Lenkija | |
Vilniaus apygarda (1919–1920) Vidurinė Lietuva (1920–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) |
Vilniaus apskritis (1919–1922) Vilniaus-Trakų apskritis (1922–1939) |
Lietuva | |
Vilniaus kraštas | Vilniaus apskritis (1939–1941) |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Vilniaus apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Vilniaus apskritis (1944–1948) Širvintų apskritis (1948–1950) |
Maišiagalos valsčius (arba Maišiogalos valsčius, rus. Мейшагольская волость, lenk. gmina Mejszagoła) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Maišiagala.
Istorija
redaguotiIstorikas Vladimiras Pašuta teigia, kad Maišiagalos valsčius minimas nuo 1298 m. Carmečiu valsčius įkurtas 1861 m. Vilniaus gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Širvintų rajonui (6 apylinkės) ir Vilniaus rajonui (11 apylinkių).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1869 m. | 6626 | 560 kiemų [2] | 149 | ||
1874 m. | 6684 | 575 kiemai [3] | 9 seniūnijos | 182 | |
1880 m. | 8520 | 574 kiemai [4] | 9 seniūnijos | 193 | |
1885 m. | 8917 | 574 kiemai [5] | 3 seniūnijos | 193 | |
1890 m. | 9120 | 571 kiemas [6] | 9 seniūnijos | 194 | |
1949-01-01 (išsamiau) |
321 | 17 apylinkių [7] |
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[12] | Apylinkė, 1949 m.[13] |
---|---|---|
Babrukiškės | Бобриковское | - |
Barskūnai | Борскунское | Barskūnų apylinkė |
Dūkštos | Дукштанское | Dūkštų apylinkė |
Geniai | - | Genių apylinkė |
Geisiškės I | Юрьево-Гейшишское | - |
Geležių Antakalniai | - | Antakalnio apylinkė |
Giedraitiškės | - | Giedraitiškių apylinkė |
Jauniūnai | - | Jauniūnų apylinkė |
Karvys | Корвѣйское | Karvio apylinkė |
Kiemeliai | Кѣмельское | Kiemelių apylinkė |
Maišiagala | Мейшагольское | Maišiagalos apylinkė |
Medžiukai | - | Medžiukų apylinkė |
Meiliūnai | - | Meiliūnų apylinkė |
Miežionys | - | Miežionių apylinkė |
Paąžuoliai | - | Paąžuolių apylinkė |
Pakalniai | - | Pakalnių apylinkė |
Rastinėnai | Ростынянское | Rastinėnų apylinkė |
Šiauliai | - | Šiaulių apylinkė |
Zibalina | Елизабелинское | - |
Žinduliai | - | Žindulių apylinkė |
Iš viso: | 9 seniūnijos | 17 apylinkių |
Gyvenvietės
redaguotiXIX a. pabaigoje valsčiuje buvo 193 kaimai.[14]
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1946 | Zaviasai | Zbignev Balcevič, žurnalistas, Nepriklausomybės akto signataras |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 141 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 286 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 325 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 325 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 138
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 411 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 476–477 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 525 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 6–10 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 139
- ↑ Mejszagoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 243 psl. (lenk.)
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)