Luckas

miestas Ukrainoje

Luckas – vienas seniausių Ukrainos miestų, Voluinės srities administracinis centras. Miestas yra šalies šiaurės vakaruose.

Luckas
ukr. Луцьк
            
Liubarto pilis Lucke
Luckas
Luckas
50°45′00″ š. pl. 25°20′00″ r. ilg. / 50.75000°š. pl. 25.33333°r. ilg. / 50.75000; 25.33333 (Luckas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Voluinės sritis Voluinės sritis
Įkūrimo data 1085 m.
Magdeburgo teisė nuo 1432 m.
Meras Богдан Шиба
Gyventojų (2007) 213 700
Plotas 42 km²
Tankumas (2007) 5 088 žm./km²
Pašto kodas 43000
Tel. kodas +380 332(2)
Tinklalapis [1]
Vikiteka Luckas
Kirčiavimas Lùckas

Istorija

redaguoti

Pagal legendą Luckas (Lučeskas) buvo įkurtas VII a., tačiau pirmas tikras istorinis šaltinis Lucką mini 1085 metais. Miestas įsikūrė šalia medinės Riuriko dinastijos kunigaikščių pilies. 1240 m. miestą buvo užėmę totoriai, bet pilies nesugriovė. 1321 m. mūšyje su Gedimino kariauna žuvo paskutinis kunigaikštis iš valdančiosios dinastijos – Georgijus, Levo sūnus. Lietuviai užėmė Lucko pilį, miestas buvo prijungtas prie LDK ir 1324 m. tapo kunigaikščio Liubarto sostine. 1349 m. miestą trumpam buvo užgrobęs Kazimieras III iš Lenkijos.

Pradėjus valdyti Lietuvai, miestas suklestėjo. Luckas tapo svarbiausiu Voluinės miestu.[1]Gedimino sūnus Liubartas pastatė mūrinę pilį, Vytautas Didysis apgyvendino miestą kolonistais (totoriais, karaimais, armėnais, žydais). 1427 m. jis į čia iš Voluinės Vladimiro perkėlė ir katalikų vyskupiją. Vytautas buvo paskutinis monarchas, besivadinęs Volynės kunigaikščiu ir rezidavęs Lucko pilyje. Šioje pilyje Vytautas turėjo būti karūnuotas Lietuvos karaliumi. 1429 m. Lucke įvyko Europos valdovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Vytautas. (Dailininkas Jonas Mackevičius 1937 m. nutapė paveikslą Suvažiavimas Lucke, kuris dabar kabo Vilniaus Prezidentūroje).

Miestas plėtėsi labai greitai ir XV a. čia jau buvo 19 stačiatikių ir 2 katalikų bažnyčios. Lucko kryžius ir šiuo metu puošia Lietuvos Respublikos Prezidento Vytauto Didžiojo ordiną.

 
Šiuolaikinis Lucko miesto planas

1432 m. Luckas kaip Voluinės sostinė tapo Lenkijos vasalu. Tais pačiais metais Luckui suteikiamos Magdeburgo teisės.

XVII a. viduryje Luckas turėjo apie 50 000 gyventojų.

Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Voluinė atiteko Rusijos imperijai. Voluinėje priešingai negu Lvovo srityje buvo niekinama ukrainybė. 1918-1939 m. vėl priklausė Lenkijai. Nuo 1939 metų Volynė buvo įtraukta į SSRS sudėtį. Nuo 1991 m. ji – nepriklausomybę atgavusios Ukrainos sudėtyje.

Geografija

redaguoti

Miestas išsidėstęs prie Styrės upė. Lucko plotas – 42 km², gyventojų tankumas – 4 830 žm./km².

Klimatas

redaguoti

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis.

Vidutinė metų temperatūra 7,4 °C, per metus iškrenta apie 560 mm kritulių. Žiemos švelnios, vasaros šiltos.

  Lucko klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vid. temperatūra °C −4,9 −3,5 0,9 8,0 13,8 16,8 18,0 17,4 13,3 7,9 2,6 −2,0 7,4
Krituliai mm 31 31 27 39 60 68 76 61 56 37 36 38 560
Duomenys: Lucko klimatas[2] 2009 01 16

Gyventojai

redaguoti

Virš 90 procentų miesto gyventojų – ukrainiečiai. Kiti gyventojai – lenkai, rusai, žydai.

Turizmas

redaguoti
 
Senamiestis

Turizmas Lucke plečiasi gana greitai, kadangi mieste išliko nemažai reikšmingų istorinę Voluinės praeitį liudijančių paminklų. Žinomiausi jų – XIII–XIV a. Lucko arba Liubarto pilis (ant jos vienos iš sienų iškaltas Vyties ženklas), Trituitų soboras, Jėzuitų vienuolynas. Voluinės ikonos muziejuje eksponuojama virš 600 XVI–XIX a. ikonų kolekcija. Sėkmingai veikia LDK patiekalus siūlantis restoranas Korona Vitovta.

Švietimas ir kultūra

redaguoti
 
Lucko universitetas

Mieste veikia 28 bendro lavinimo švietimo įstaigos ir 9 – aukštojo. Seniausi jų – Voluinės valstybinis Lesios Ukrainkos ir Lucko valstybinis techninis universitetai.

Lucke yra du teatrai – lėlių ir Voluinės srities T. Ševčenkos muzikos-dramos, taip pat veikia filharmonija. Yra kinoteatras.

Lucke kasmet vyksta kasmetiniai festivaliai „Polesės vasara su folkloru“, taip pat mieste rengiami keletas festivalio „Ant Svitjazio bangų“ renginių (pagrindinė renginių vieta – prie Svitjazio ež.)

Ekonomika

redaguoti

Mieste ypač išvystyta mašinų gamybos pramonė („LuAZ“), kitos didesnės gamyklos – guolių, plastmasės, lėktuvų variklių remonto, pramoninių temperatūros jutiklių. Taip pat išvystyta maisto pramonė.

Didžiausios užsienio investicijos į miestą – iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos. Šalys į kurias daugiausiai eksportuojama – Rusijos Federacija, Italija, Lenkija. Prekių, ekportuotų 2006-aisiais metais, į Europos sąjungos šalis bendra vertė sudaro $94mln., Azijos šalis – $65,4mln., NVS valstybes – $48,7 mln.

Susisiekimas

redaguoti

Yra geležinkelio mazgas, veikia oro uostas (šiuo metu renovuojamas; pagal planą turės būti pagalbinis Lvovo oro uostui per Euro 2012 čempionatą).

Viešasis transportas

redaguoti

Mieste kursuoja autobusai ir troleibusai.

Miestą kertantys keliai

redaguoti

Miestą kertą tarptautinis kelias M19E85 (Klaipėda-Aleksandropolis) ir nacionalinis kelias H19 (Rivnė-Ustyluhas). Aplink Lucką yra nutiestas aplinkkelis.

Miestai partneriai

redaguoti

Žymūs žmonės

redaguoti

Išnašos

redaguoti
  1. Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija (1009-1795). R. Paknio leidykla, 2005 m. ISBN 9986-830-89-3.
  2. „Lucko klimatas“ (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.

Nuorodos

redaguoti