Ikona (gr. εiκών tar. eikon 'atvaizdas') – sakralinis paveikslas, atsiradęs bizantiškos kultūros aplinkoje, parodantis šventus asmenis, scenas iš jų gyvenimo, biblines ar liturgines simbolinės scenas. Būdinga rytų krikščionių bažnyčioms, įskaitant stačiatikių ir graikų. Meno istorikų teigimu, ikonų prototipai buvo Fajum kapiniai portretai ar ankstyvųjų krikščionių tapyba katakombuose.

1410 m. Andrejaus Rubliovo tapyta ikona

NuorodosKeisti


Vikiteka