Liudvikas XIV

Prancūzijos ir Navaros karalius
Liudvikas XIV
Prancūzijos ir Navaros karalius
Louis XIV of France.jpg
Jasento Rigo portretas, 1700–1701 m.
Arms of the King of France.svg
Burbonai
Prancūzijos karalių herbas
Prancūzijos karalių herbas
Gimė 1638 m. rugsėjo 5 d.
Sen Žermene prie Lo
Mirė 1715 m. rugsėjo 1 d. (76 metai)
Versalyje
Palaidotas (-a) Sen Deni vienuolyno bazilika
Tėvas Liudvikas XIII
Motina Ona Austrė
Sutuoktinis (-ė) Marija Teresė Austrė, Fransuaza de Mentenon
Vaikai Liudvikas, Didysis Dofinas
Ana Elžbieta
Marija Ana
Marija Teresė
Pilypas Karolis
Liudvikas Fransua
ir kt.
Grand Royal Coat of Arms of France & Navarre.svg
Prancūzijos ir Navaros
karalius
Valdė 1643 m. gegužės 14 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d.
Pirmtakas Liudvikas XIII
Įpėdinis Liudvikas XV
Kiti titulai
Andoros princas
Valdė 16431715 m.
Pirmtakas Liudvikas XIII
Įpėdinis Liudvikas XV
Commons-logo.svg Vikiteka Liudvikas XIV
Parašas
Louis XIV Signature.svg

Liudvikas XIV (g. Louis Dieudonné – Liudvikas Dievo Duotasis; 1638 m. rugsėjo 5 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d.), taip pat žinomas kaip Liudvikas Didysis (pranc. Louis Le Grand) ir Karalius Saulė (pranc. Le Roi Soleil) – Prancūzijos ir Navaros karaliusBurbonų dinastijos, valdęs nuo 1643 m. iki savo mirties.

Liudvikas XIV karaliumi oficialiai tapo būdamas ketverių metų, tačiau iki 1661 m. už jį kaip regentė valdė motina Ona Austrė, o faktiškai – kardinolas Žiulis Mazarenas. Po Mazarino mirties karalius paskelbė, kad neskirs pirmojo ministro ir valdys vienas. Liudvikas XIV valdė per savo sukurtą sudėtingą biurokratinį aparatą, kuris jam užtikrino praktiškai absoliučią valdžią.[1]

Liudvikas XIV stiprino armiją, kovojo su kilmingųjų opozicija, skatino merkantilistinės ekonominės sistemos plėtrą.[2] Vidaus politikoje grąžino centrinį katalikybės vaidmenį ir 1685 m. spalio 18 d. Fontenblo ediktu atšaukė Nanto ediktą (paskelbtą 1598 m. birželio 13 d.), panaikindamas pilietines bei religines hugenotų teises; laikėsi galikonybės principų, stengdamasis atitraukti Prancūzijos katalikų bažnyčią nuo pasaulietinės popiežiaus įtakos. Per daugelį karų (Olandijos karą, Augsburgo lygos karą, Ispanijos įpėdinystės karą) išlaisvino Prancūziją iš Habsburgų apsupties ir įtvirtino dominuojantį Prancūzijos vaidmenį Europoje.

Liudvikas XIV rėmė menus ir mokslą ir taip paskatino prancūzų kultūros suklestėjimą. To pavyzdys yra karaliaus pastatyti Versalio rūmai. Didelę reikšmę įgijo Versalio dvariškiai. Jie Liudviką XIV vadino „karaliumi Saule“.

BiografijaKeisti

 
Liudvikas XIV vaikystėje, 1654 m. (Justas van Egmontas)

Buvo labai permainingo būdo, puldavo į kraštutinumus. Iš pradžių tėvas laikė valdžią savo rankose tvirtai, bet greitai jos neteko.

Paauglystėje buvo apleistas, nes kardinolas Mazarinas stengėsi palikti jį nemokšą, kad pats būtų jam reikalingas. Todėl tikrasis Liudviko XIV valdymas prasidėjo tik ministrui mirus. Nepakankamas išsilavinimas nepakenkė Liudviko XIV išprusimui.

Nors iš prigimties buvo labai ūmaus būdo, išmoko save valdyti ir labai retai pasiduodavo pykčiui. Tačiau svarbiausia Liudviko XIV yda buvo išdidumas. Vos tik Mazariniui numirus, jis pradėjo save laikyti pusdieviu, o netrukus – dievybe. Jo emblema buvo saulė ir jos dievas Apolonas, o šūkiai – Nec pluribus impar („Ne už daugelį prastesnis“) ir Vires acquiriteundo („Stiprybės pasisemiame pakeliui“). Labai greitai dvaras pastebėjo šią karaliaus silpnybę – garbės troškimą, todėl ministrai, generolai, meilužės ir dvaro tarnai vienas per kitą ėmė jį liaupsinti, pataikauti. Pataikavimas tapo neišvengiamu karaliaus gyvenimo elementu.

Liudviko XIV protas koncentruodavosi į smulkmenas, jis laikė save didžiu administratoriumi, net pats ėmėsi armijos apginklavimo, aprangos ir kareivių apmokymo. Didžiausias malonumas karaliui buvo mokyti senus generolus, todėl tie, kurie susitaikydavo su ta mintimi, jog karalius juos moko to, ko jie nežino, galėjo būti tikri, kad jo didenybei įtiks.

 
Liudvikas XIV pavaizduotas kaip Jupiteris, nugalėjęs sukilimus prieš savo valdžią, 1652–1654 m. (Šarlis Poersonas)

PolitikaKeisti

Daug kartų kariavo dėl Prancūzijos hegemonijos Europoje; po karų su Ispanija (1667–1668 m.) ir Nyderlandais (1672–1678 m.) įgijo naujų žemių. Kovodamas su Ispanija ir Austrija, rėmė Švediją, Prūsiją, stengėsi įtvirtinti savo įtaką Abiejų Tautų Respublikoje (prancūzams palankių bajorų grupei čia vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. 1666 m. sudarė slaptą sutartį su Abiejų Tautų Respublikos karaliumi Jonu Kazimieru, pagal kurią Respublikos valdovu turėjo tapti Prancūzijos kandidatas.

1682 m. Liudviko XIV sušauktas Prancūzijos bažnytinis susirinkimas priėmė deklaraciją, kuri įtvirtino galikonybę – paskelbta, kad karalius nepriklausomas nuo popiežiaus, o popiežiaus valdžia Prancūzijoje apribojama.

1685 m. atšaukus Nanto ediktą, kuriuo Henrikas IV Prancūzijos hugenotams buvo suteikęs tikėjimo laisvę ir politines teises, jie vėl pradėti persekioti.

VaikaiKeisti

SantuokiniaiKeisti

Vardas Gimė Mirė Pastaba
Su Marija Terese, Ispanijos infante, Austrijos erchercogiene, Prancūzijos ir Navaros karaliene (1638 m. rugsėjo 20 d. – 1683 m. liepos 30 d.)
Liudvikas, Didysis Dofinas 1661 m. lapkričio 1 d. 1711 m. balandžio 14 d. Prancūzijos sūnus, dofinas, Liudviko XV senelis
Ana Elžbieta 1662 m. lapkričio 18 d. 1662 m. gruodžio 30 d. Prancūzijos dukra. Mirė kūdikystėje.
Marija Ana 1664 m. lapkričio 16 d. 1664 m. gruodžio 26 d. Prancūzijos dukra. Mirė kūdikystėje.
Marija Teresė 1667 m. sausio 2 d. 1672 m. kovo 1 d. Prancūzijos dukra. Mirė vaikystėje.
Pilypas 1668 m. rugpjūčio 5 d. 1671 m. liepos 10 d. Prancūzijos sūnus. Mirė vaikystėje.
Liudvikas Fransua 1672 m. birželio 14 d. 1672 m. lapkričio 4 d. Prancūzijos sūnus. Mirė kūdikystėje.

NesantuokiniaiKeisti

Vardas Gimė Mirė Pastaba
Su nežinoma sodininke
Dukra 1660 m. Nežinoma
Su Luiza Fransuaza de La Valjer (1644 m. rugpjūčio 6 d. – 1710 m. birželio 6 d.)
Charles de La Baume Le Blanc 1663 m. gruodžio 19 d. 1665 m. liepos 15 d. (1 metų) Nepripažintas.
Philippe de La Baume Le Blanc 1665 m. gruodžio 27 d. 1666 m. (1 metų) Nepripažintas.
Louis de La Baume Le Blanc 1665 m. gruodžio 27 d. 1666 (1 metų) Nepripažintas.[3][4]
Marija Ana Burbonė 1666 m. spalio 2 d. 1739 m. gegužės 3 d. (73 metų) Pripažinta 1667 m. gegužės 14 d. Susituokė su Liudviku Armanu I, Konti princu.
Liudvikas, Vermandua grafas 1667 m. spalio 3 d. 1683 m. lapkričio 18 d. (16 metų) Pripažintas 1669 m. vasario 20 d. Buvo Prancūzijos admirolas.
Su Fransuaza Atenaji de Montespan (1641 m. spalio 5 d. – 1707 m. gegužės 27 d.)
Luiza Fransuaza Burbonė 1669 m. kovo mėn. gale 1672 m. vasario 23 d. (2 metų)
Liudvikas Augustas, Meno hercogas 1670 m. kovo 31 d. 1736 m. gegužės 14 d. (66 metų) Ėjo daugelį pareigų Karaliaus namų ūkyje, valstybės valdyme ir kariuomenėje. Turėjo palikuonių. Burbonų-Meno linijos įkūrėjas. Kelias dienas buvo sosto įpėdinis.
Liudvikas Cezaris, Vekso grafas 1672 m. birželio 20 d. 1683 m. sausio 10 d. (10 metų) Pripažintas 1673 m. gruodžio 20 d.
Luiza Fransuaza Burbonė 1673 m. birželio 1 d. 1743 m. birželio 16 d. (70 metų) Pripažinta 1673 m. gruodžio 20 d. Susituokė su Liudviku III, Kondė princu. Susilaukė palikuonių.
Luiza Marija Ana Burbonė 1674 m. lapkričio 12 d. 1681 m. rugsėjo 15 d. (6 metų) Pripažinta 1676 m. sausio mėn.
Fransuaza Marija Burbonė 1677 m. vasario 9 d. 1749 m. vasario 1 d. (72 metų) Pripažinta 1681 m. lapkričio mėn. Susituokė su Orleano hercogu Pilypu II, Liudviko XIV įpėdinio Liudviko XV regentu. Susilaukė palikuonių.
Liudvikas Aleksandras, Tulūzo grafas 1678 m. birželio 6 d. 1737 m. gruodžio 1 d. (59 metų) Pripažintas 1681 m. lapkričio 22 d. Ėjo daugelį pareigų Karaliaus namų ūkyje, valstybės valdyme ir kariuomenėje. Buvo Prancūzijos admirolas.
Su Klaudija de Vin (1637 m. – 1687 m. gegužės 18 d.)
Luiza de Maisonblanš Apie 1676 m. birželio 17 d. 1718 m. rugsėjo 12 d. (42 metų) 1696 m. susituokė su Bernardu de Prezu, Kiu baronu.
Su Marija Anželika de Skoraile (1661 m. – 1681 m. birželio 28 d.)
Sūnus 1680 m. sausio mėn. 1680 m. sausio mėn. (gimė negyvas)
Dukra 1681 m. kovo mėn. 1681 m. kovo mėn. (gimė negyva) Abejotina, ar ji egzistavo.

ŠaltiniaiKeisti

  1. A.Mikaberidze France. In: G.Fremont-barnes (ed.) Encyclopedia of the Age of Political Revolutions and New Ideologies. Vol.1. London: Greenwood Press, 2007. ISBN-13: 978–0–313–33446–7
  2. Liudvikas XIV (Louis XIV). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 508 psl.
  3. Bluche, François. Dictionnaire du Grand Siècle 1589–1715 (prancūzų). Fayard. ISBN 978-2213621449. 
  4. Petitfils, Jean-Christian (2011). „Louise de La Vallière“ (prancūzų). Tempus Perrin. ISBN 978-2262036492. 

NuorodosKeisti

Vikicitatos


Karališkieji titulai
Anksčiau valdė
Liudvikas XIII
Prancūzijos ir Navaros karalius
1643 m. gegužės 14 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d.
Po to:
Liudvikas XV