Burbonai
Burbonai (pranc. Bourbons, isp. Borbones, it. Borboni) – viena žymiausių Europos valdovų dinastijų, su pertraukomis 1589–1792 m., 1814–1815 m., 1815–1848 m. valdžiusi Prancūziją, 1700–1808 m., 1814–1868 m., 1874–1931 m. ir nuo 1975 m. Ispaniją, 1735–1805 m., 1814–1860 m. Neapolio ir Abiejų Sicilijų karalystes, 1748–1808 m., 1847–1859 m. Parmos ir Piačencos hercogystę.
IstorijaKeisti
Kilusi iš Kapetų dinastijos šakos. Dinastijos pradininkas Klermono kunigaikštis Robertas Kapetas (1256–1317 m.)
Prancūzijos Burbonų dinastijos pradininkas – Henrikas IV. Burbonai buvo nuversti 1792 m. per Prancūzijos revoliuciją, Liudvikas XVI 1793 m. giljotinuotas. 1814 m. ir 1815 m. Burbonų valdžią pakartotinai atkūrė antinapoleoniškoji koalicija. Po 1830 m. Liepos revoliucijos karaliumi tapo Burbonų dinastijos jaunesniosios atšakos atstovas Liudvikas Pilypas, nuverstas per 1848 m. revoliuciją.
Ispanijos Burbonų dinastijos pradininkas – Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV vaikaitis Pilypas V. Burbonai Ispaniją valdė iki 1931 m. revoliucijos. Nuo 1975 m. valdo Alfonso XIII vaikaitis Jonas Karolis Burbonas.
Ispanijos karaliaus Pilypo V sūnūs 1735 m. pradėjo valdyti Neapolio karalystę ir 1748 m. – Parmos ir Piačencos hercogystę. Šių Burbonų dinastijos atšakų valdovai buvo nuversti 1859–1860 m. per Italijos suvienijimą.[1]
BurbonaiKeisti
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Burbonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Dinastija | ||
---|---|---|
Prieš tai: Valua namai |
Prancūzijos karaliai 1589-1792 |
Po to: Prancūzijos revoliucija |
Prieš tai: Bonapartai |
Prancūzijos karaliai 1814-1830 |
Po to: Orleano kunigaikščiai |
Prieš tai: Bonapartai |
Ispanijos karaliai 1813-1868 |
Po to: Savojos dinastija |