Liudvikas Strolis
Gimė 1905 m. rugsėjo 1 d.
Gankiai, Baisogalos valsčius
Mirė 1996 m. gruodžio 29 d. (91 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Birutė Otilija Damijonaitytė-Strolienė
Veikla dailininkas, keramikas
Alma mater Paryžiaus Nacionalinė dailės ir amatų konservatorija

Liudvikas Strolis (1905 m. rugsėjo 1 d. Gankiuose, Baisogalos valsčius1996 m. gruodžio 29 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos dailininkas, keramikas, lietuviškos keramikos mokyklos kūrėjas.

Biografija

redaguoti
 
Liudvikas Strolis (centre) 1972 m. kartu su Antanu Gudaičiu ir Stasiu Ušinsku.

1926 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1926–1929 m. tapybos mokėsi Kauno meno mokykloje, studijavo tapybą pas Justiną Vienožinskį. Po 1929 m. kilusio moksleivių streiko iš mokyklos buvo pašalinti 36 aktyviausi mokiniai. Kaip vienas streiko organizatorių, L. Strolis pašalintas iš mokyklos, perduotas Kauno karo komendantūrai, nubaustas kaip kenksmingas visuomenės tvarkai ir ištremtas iš miesto. 1929–1933 m. tapybos ir keramikos mokėsi Paryžiuje privačiose studijose ir Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje (Conservatoire National des Arts et Me’Fiers).

19321935 m. Žemės ūkio rūmų keramikos kursų vedėjas. 1935 m. su kitais įsteigė I amatų mokyklą, 1935–1938 m. amatų mokyklos mokytojas (antraeilės pareigos). 19341940 m. Kauno meno mokyklos dėstytojas. Skaitė glazūros technologijos paskaitas, parengė keramikos mokymo programas. Aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos dailininkų sąjungą, 1936–1940 m. dailininkų sąjungos valdybos narys.

1940–1941 m. Kauno taikomosios dailės mokyklos (nuo 1941 m. birželio 5 d. institutas) direktorius. 1941–1943 m. Kauno taikomosios dailės instituto (KTDI) dėstytojas. 1943–1944 m. Statybinių medžiagų pramonės tresto keramikos instruktorius.

1944–1946 m. KTDI direktorius. 1946 m. tapo profesoriumi bei KTDI Dailiosios keramikos katedros vedėju. 1946 m. vasario 6 d. atleistas iš pareigų. Nuo 1950 m. rugpjūčio 31 d. pašalintas iš pedagogų. 1950–1953 m. dirbo Kauno „Dailės“ kombinato dailininku, dalyvavo tarptautinėse parodose.[1] 1953–1962 m. Lietuvos valstybinio dailės instituto (LVDI) profesorius. 1962–1975 m. LVDI keramikos katedros vedėjas. 1975–1991 m. LVDI keramikos katedros profesorius-konsultantas.[2]

1965 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas. 1975 m. LSSR liaudies dailininkas. 1995 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai, menui ir mokslui apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu.[3]

Nuo 1935 m. pradėjo dalyvauti parodose. Jau du pirmi alaus servizai, sukurti 1935 ir 1936 m. Kaune, rodė jį esant ryškų, savitą, subrendusį menininką. 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje meno ir technikos parodoje L. Stroliui už juos įteiktas garbės diplomas. 1938 m. dalyvavo tarptautinėje dailiųjų amatų parodoje Berlyne, kurioje apdovanotas medaliu. Originaliai atrodė 1939 m. į Niujorko tarptautinę parodą išsiųsta ir iš ten negrįžusi vaza „Žuvų karalystė“.[4] Vėliau dalyvavo šiose parodose: Ostendėje, Varšuvoje (1958 m.), Monrealyje (1967 m.), Prahoje (1962 m. ir 1969 m.), Erfurte (1974 m.) ir kitose.

Sukūrė servizų (alaus, 1936 m.; vyno, 1960 m.), dekoratyvinių vazų („Flora“, 1938 m.; „Žuvų karalystė“, 1938 m.; „Taika“, 1953 m., „Tulpės“, 1953 m.; „Lašišos“, 1959 m.), lėkščių („Plekšnės“, 1944 m.; „Lynai“, 1960 m.; su žalčiais, 1965 m.) bei vazų komplektų, servizų etalonų serijiniams dirbiniams. Darbai aiškios paskirties, subtilių, dažnai tamsių (juoda, pilka, tamsiai mėlyna) spalvų. 1953 m. atliko keraminį pano Sąjunginėje žemės ūkio parodoje.

Literatūra

redaguoti
  • Lietuvių keramikos maestro Liudvikas Strolis: jubiliejinė kūrybos paroda dailininko gimimo 100-mečiui: katalogas (sud. Danutė Skromanienė, Emilija Jaudegytė, Virginija Kirvelienė, Tadas Stelmokas). – V.: Lietuvos dailės muziejus, 2005. – 111 p.: iliustr. – ISBN 9986-669-45-6

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti