Pajevonio valsčius
54°32′š. pl. 22°50′r. ilg. / 54.53°š. pl. 22.83°r. ilg.
| Pajevonio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1867 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Pajevonys |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Vilkaviškio apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Vilkaviškio apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Vilkaviškio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Vilkaviškio apskritis (1944–1950) |
Pajevonio valsčius (rus. гмина Поевонь, lenk. gmina Pojewoń) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Pajevonys. Dabar valsčiaus teritorijoje įsikūrusi Pajevonio seniūnija.
Istorija redaguoti
Valsčius buvo įkurtas XIX a. 1870 m. gegužės 31 d. 4 valsčiaus kaimai buvo prijungti prie Kaupiškių valsčiaus, o 2 kaimai prijungti iš Kybartų valsčiaus.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (4 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m.[2] | 5841 | ||||
| 1923 m.[3] | 63 | 3975 | 604 | 27 | |
| 1932 m. | 109 | 4380 | 10 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
115 | 4 apylinkės [5] | |||
Vadovai redaguoti
- Stasys Aleksa, 1932 m.[6]
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Ančlaukys | Ančlaukio seniūnija | - |
| Balandėliai | Balandėlių seniūnija | - |
| Būdviečiai | Būdviečių seniūnija | - |
| Ėglupiai | Eglupių seniūnija | - |
| Kairiai | Kairių seniūnija | - |
| Karalkrėslis | Karalkrėslio seniūnija | - |
| Karklupėnai | Karklupėnų seniūnija | - |
| Kunigiškiai | Kunigiškių seniūnija | Kunigiškių apylinkė |
| Pajevonys | Pajevonio seniūnija | Pajevonio apylinkė |
| Šakiai | Šakių seniūnija | Šakių apylinkė |
| Trilaukys | - | Trilaukio apylinkė |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 4 apylinkės |
Gyvenvietės redaguoti
Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Pajevonio valsčiuje buvo 27 gyvenvietės:
- Aleksandravos kaimas 7 ūkiai – 42 gyventojai
- Ančlaukio kaimas 27-184
- Ančialaukio (Podliubiškio) kaimas 4-30
- Akžlaukio (Čiulkimiškio) kaimas 4-25
- Aspertavo kaimas 30-134
- Būdviečių kaimas 51-382
- Dabravalės kaimas 17-107
- Eglupių kaimas 43-238
- Gudelių kaimas 20-139
- Jokiškių (Krasauckų) kaimas 22-182
- Karalkrėslio dvaras 31-152
- Kastancijos palivarkas 1-9
- Kleitkininkų kaimas 44-296
- Kunigiškių kaimas 44-249
- Liubiškių dvaras 5-24
- Mėšlinių kaimas 6-58
- Pajevonio bažnytkaimis 74-513
- Pajevonio dvaras 25-127
- Stolaukio kaimas 22-198
- Toreliškių kaimas 14-103
- Trilaukio kaimas 36-255
- Užbalių kaimas 14-112
- Užupių kaimas 20-165
- Užupių dvaras 14-68
- Vaišvilų kaimas 18-123
- Vaišvilų dvaras 3-19
- Vaišvilų palivarkas 8-41
Gyventojai redaguoti
Tautinė sudėtis redaguoti
1923 m. gyveno 3975 žmonės:
Žymūs žmonės redaguoti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1890 | Užbaliai | Vincas Vitkauskas, karininkas | 1965 |
| 1898 | Jakiškiai | Viktoras Burokevičius, karininkas | 1923 |
| 1900 | Trilaukys | Juozas Gražulis, karininkas | 1946 |
| 1911 | Būdviečiai | Adolfas Karaška, muzikas | 2000 |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr 241, s. 93
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 779 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 786 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 184