Kordobos kalifatas

Kordobos kalifatas (arab. خلافة قرطبة = Khilāfat Qurṭuba, kitaip Kordobos valstybė, 756–929 m. – Kordobos emyratas) – musulmonų valstybė Pirėnų pusiasalyje, gyvavusi 929–1031 m. Sostinė – Kordoba. Ją valdė Omejadų dinastijos atšaka, vadinama Kordobos Omejadais.

Kordobos kalifatas arab. خلافة قرطبة Khilāfat Qurṭubah‎
buvęs kalifatas
← 929 – 1031 →
Location of Kordobos kalifatas ~1000 m.
Sostinė	Kordoba
Valdymo forma	Teokratinė monarchija
Kalifai
929–961 (pirmas)	Abd ar Rachmanas III
1026–1031 (paskutinis)	Hišamas III
Era	Viduramžiai
- Abd ar Rachmanas III pasiskelbė kalifu	929 m., 929
- Suskilo į keletą taifų karalysčių	1031 m.
Valiuta	Dinaras (moneta)

Istorija

Atsirado iš 756–929 m. gyvavusio Kordobos emyrato, kurį įkūrė Abd ar Rachmanas I valdovui iš Omejadų dinastijos Abd ar Rachmanui III pasiskelbus kalifu. Apėmė Pirėnų pusiasalio didžiąją dalį, pusiasalio šiaurėje buvo įsikūrusios krikščionių valstybės Astūrija ir Navara.

Visuomenė

Kordobos kalifato visuomenės daugumą sudarė musulmonai arabai, berberai ir krikščionys. Musulmonų diduma atsikėlė VIII a. kaip užkariautojai. Vietos gyventojai ispanoromėnai, vestgotai, daugiausia buvo krikščionys, dalis jų priėmė islamą. Vergai daugiausia buvo įvežami iš Afrikos ir Europos. Daugelis jų čia gaudavo laisvę. Arabų laikais pusiasalyje apsigyveno žydų, jie dažniausiai vertėsi amatais ir prekyba. Žydai ir krikščionys turėjo religinę autonomiją, bet patyrė didelę arabų kultūros įtaką.

Kalifate plėtojosi miestai, amatai, prekyba. Plito naujos žemės ūkio kultūros (ryžiai), technika (drėkinamoji žemdirbystė). Plėtojosi astronomija, istoriografija, literatūra, matematika, medicina. Kordobos kalifatas buvo viena labiausiai išsivysčiusių to meto Europos valstybių. Tačiau religinė ir etninė nesantaika, diduomenės maištai, nuolatiniai karai su krikščionimis silpnino valstybę.

Santvarka

Kordobos kalifatas 1031 m., po suirimo

Kordobos kalifatas buvo centralizuota Rytų tipo despotija. Administracijai dažniausiai vadovavo chadžibai (kamerherai), pagal reikšmingumą pirmieji po kalifų. Kordobos kalifatas dažnai kariavo su krikščioniškomis pusiasalio valstybėmis (Rekonkista). Žymiausi valdovai: Abd ar Rachmanas III (912–961 m.), Hakamas II (961–976 m.).

1009 m. prieš kalifą Hišamą II sukilus jo sūnui, valstybėje prasidėjo kovų dėl valdžios ir suiručių laikotarpis. Sostą užimdavo tai vienas, tai kitas valdančiosios dinastijos narys. XI a. pradžioje Kordobos kalifatas pamažu suskilo į keletą mažų valstybių.

Kordobos valdovai

Emyrai (756–929)

• Abd ar Rachmanas I – 756–788 m.
• Hišamas I – 788–796 m.
• Hakamas I – 796–822 m.
• Abd ar Rachmanas II – 822–852 m.
• Muchamedas I ibn Abd ar Rachmanas – 852–886 m.
• Munzyras – 886–888 m.
• Abdalachas ibn Muchamedas – 888–912 m.
• Abd ar Rachmanas III – 912–929 m., kalifas 929–961 m.

Kalifai (929–1031)

• Hakamas II – 961–976 m.
• Hišamas II – 976–1009 m., 1010-1013 m.
• Muchamedas II ibn Hišamas – 1009 m.
• Suleimanas ibn Hakamas – 1009–1010 m., 1013–1016 m.
• Abd ar Rachmanas IV – 1018 m.
• Abd ar Rachmanas V – 1023–1024 m.
• Muchamedas III Abd ar Rachmanas – 1024–1025 m.
• Hišamas III – 1027–1031 m.