Leono karalystė

Leonas – Ispanijos istorinė sritis ir buvusi karalystė. Sostinė Leonas. Kastilijos ir Leono autonominės srities dalis, apima dabartines Leono, Palensijos, Salamankos, Valjadolido ir Samoros provincijas.

Reino de León Leono karalystė
← 910 – 1230 →   →   →
Vėliava Herbas
Sostinė	Leonas
Valdymo forma	monarchija
karalius
910-914 m.	Garsija I
1188-1230 m.	Alfonsas IX (Leonas)
Era	Viduramžiai, Naujųjų laikų pradžia

Istorija

Antikos laikais Romos valdžią čia garantavo Septintasis legionas, nuolatinę stovyklavietę įkūręs dab. Leono miesto vietoje. 540 m. Leoną nukariavo vestgotai, 717 m. – maurai. Iš jų sritį 742 m. atėmė Astūrijos karaliai.

Savarankiška Leono karalystė įkurta 910 m., kai Astūrijos karalius Alfonsas III, dalydamas palikimą, atidavė Leoną vyr. sūnui Garsijai I (valdė 909–914 m.); be to, dėl vikingų puldinėjimų grėsmės Leono miestas tapo ir svarbiausiu Astūrijos karalystės miestu. Vėliau Leono karalystė greitai plėtėsi į rytus ir pietus, kol viena jos grafysčių Kastilija sustiprėjo ir, Kordobos kalifų remiama, pradėjo siekti karalystės statuso. Kastilija karalyste paskelbta 1037 m.

• 

  1000 m.

• 

  1030 m.

• 

  1037 m.

X a. Leono karaliai dažnai faktiškai pripažindavo Kordobos kalifų viršenybę, bet laikėsi vestgotų tradicijos, pretendavo į visą Ispaniją ir tęsė rekonkistą. XI a. ketvirto dešimtmečio pradžioje Leoną nukariavo Navaros karalius Sančas III Navarietis (valdė 1000–1035 m.). Jo sūnus Ferdinandas I 1037 m. sujungė Leono ir Kastilijos karalystes. Atskira Leono karalystė gyvavo ir 1157–1230 m., kol buvo prijungta prie Kastilijos.

Iki XIV a. išliko atskirų administracinių institucijų (ir kortesai), bet ilgainiui jos nyko, astūrų – leoniečių kalbą keitė kastilų kalba. Suvienijus Ispaniją Leonas tapo vyr. kapitono valdoma sritimi. Nuo 1833 m. provincija. Nuo 1979 m. Kastilijos ir Leono autonominės srities dalis.