Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ispanijos marka (lot. marca hispanica, isp. Marca Hispánica), dar žinoma kaip Barselonos marka – pasienio regionas (marka) pietinėje Frankų imperijoje VIII–XII a. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra šiaurės rytų Ispanija (Katalonija), pietryčių Prancūzija (Rytų Pirėnai) ir Andora.

Marchia Hispanica
Ispanijos marka
Frankų imperijos marka (795-985)

795 – 1137
Location of
Location of
Sostinė Barselona
Kalbos lotynų
Valdymo forma monarchija
Era viduramžiai
 - Įkurta 795 m., 795
 - Tapo kunigaikštyste 1137 m.

Kartais į šios markos sampratą yra įtraukiamos ir panašiu metu nukariautos teritorijos į vakarus nuo jos, kurios formaliai priklausė Vaskonijos kunigaikštystei.

Istorija redaguoti

719 m. būsimosios markos teritorijas, kaip ir visą Septimaniją, nukariavo Omejadų kalifatas ir pradėjo krašto islamizaciją. Nors 721 m. Tulūzos mūšyje musulmonų veržimasis į Europą buvo sustabdytas, regionas išliko jų rankose.

Frankų valstybėje į valdžią atėjus Karoliui Didžiajam frankai ėmė atsikovoti buvusias krikščioniškas teritorijas. Apie 777 m. jie prisijungė Septimaniją, kur įkurta Gotijos marka. Tuo tarpu vėliau užkariautos teritorijos piečiau tapo žinomos kaip Ispanijos marka. Tiesa, aiški riba tarp Gotijos ir Ispanijos buvo galutinai nenubrėžta. 795 m., kuomet Ispanijos marka buvo įkurta oficialiai, buvo prisijungtos sritys iki pat Gironos pietuose. Vėliau markos teritorija išplėsta, prijungiant Urgelį ir Serdaniją vakaruose, bei Barseloną ir Ausoną pietuose. Tokiu būdu Ispanijos marka tapo svarbiu krikščionišku avanpostu kovoje prieš musulmonus, o jos įkūrimas laikomas rekonkistos pradžia.

Kaip ir gretimos Vaskonijos kunigaikštystės atveju, markos teritorija buvo organizuota į smulkias grafystes, valdomas grafų, kuriems pakluso vietos riteriai. Formaliai grafai duodavo ištikimybės priesaiką Frankų karaliui, tačiau kuo toliau, tuo labiau frankų valdžia čia buvo nominali. Speciali žemėvaldos forma, vadinamoji aprisio, leido vietos feodalams ganėtinai laisvai tvarkytis savo ūkiuose. Tai leido greičiau naujai apgyvendinti ištuštėjusius po karų regionus, bet taip pat ir didino krašto feodalinį susiskaldymą.

Nors iš pradžių grafystės buvo suteikiamos grafams tik iki mirties, gana greitai jos tapo paveldimos, ir jose įsigalėjo atskiros vietinės giminės. Todėl grafų skyrimas iš Frankų imperijos tapo grynu formalumu. Kelių ypač stiprių grafų dėka priklausomybė nuo frankų mažėjo, bet reiškėsi vietinė konsolidacija. Pvz. grafas Vilfredas Plaukuotasis 878 m. po viena dinastija suvienijo daugumą markos grafysčių, o sostine de facto pavertė Barseloną. Todėl Barselonos grafai tapo visos markos teritorijos valdytojais. Galutinai Barselonos grafų priklausomybė nuo frankų buvo nutraukta 985 m., grafui Boreliui II atsisakius paklusti.

Nuo XII a. markos teritorijos stipriai plėtėsi į pietus musulmonų valdų (Kordobos kalifato) sąskaita. Valdant Ramonui Berengeriui III (1082-1133), paimta Taragona ir kitos žemės, kurios padalintos tarp Barselonos ir Urgelio grafų. Ramono Berengerio IV (1131-1162) laikais paėmus galingus Ljeidos ir Tortosos miestus, suformuoti Ljeidos ir Tortosos markizatai. Ilgainiui visos markos žemės pradėtos vadinti Katalonija.

Marka galutinai nustojo egzistuoti 1137 m., kuomet šias teritorijas sujungus su Aragono karalyste, jos perorganizuotos ir pavadintos Katalonijos kunigaikštyste. Jos nedidelė dalis šiaurėje davė pradžią Andorai.

Grafystės redaguoti

 
Ispanijos istorija
Iberai, Keltiberai
Romos imperija (Hispania)
Svebai (karalystė), Vandalai, Alanai
Vestgotai (karalystė)
Al-Andalusija
Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada
Rekonkista
Asturija, Navara, Leonas, Aragonas, Ispanijos marka, Katalonija, Kastilija
Ispanijos karalystė:
Habsburgai > Burbonai
Ispanijos nepriklausomybės karas
Pirmoji Respublika
Monarchijos restauracija
Antroji Respublika
Pilietinis karas > Franko diktatūra
Demokratinė Ispanija

Ispanijos marka niekada nebuvo valdoma kaip vientisas vienetas ir neturėjo markgrafo (skirtingai nei daugumos kitų to meto markų atveju). Kadangi markos teritorija neturėjo politinės vienybės, ilgainiui jai prigijo pavadinimas Katalonų grafystės. Kiekvieną grafystę valdė atskiros dinastijos, tačiau grafystės buvo linkusios tarpusavyje konsoliduotis ir sudaryti unijas.