Berberai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Berberai – lingvistiškai giminingų Šiaurės Afrikos tautų grupė. Išvaizda berberai priklauso europidų rasei, nors dėl aktyvių kontaktų su šiaurės Užsachario Afrikos tautomis tarp piečiau gyvenančių tuaregų pasitaiko ir negridams būdingų veido ir odos bruožų. Iš viso priskaičiuojama apie 45 mln. žmonių. Gyvena Maroke, Alžyre, Tunise, Libijoje ir Egipte, kalnuotose ir dykumų vietovėse. Kalba įvairiomis afroazinėmis kalbomis. Daugiausia berberų yra Maroke (apie 24 mln.) ir Alžyre (18-19 mln.). Beveik visi berberai yra musulmonai.

Istorija

Visi berberai yra senųjų šiaurės Afrikos gyventojų garamantų palikuonys. VII a. Šiaurės Afrikos gyventojus užkariavo arabai, kurie vietinius gyventojus atvertė į islamą. Nuo tada šios tautos vadinamos berberais.

Tautos

Berberų gyvenamos vietos Šiaurės Afrikoje

Svarbiausios berberų tautos yra šios:

• Kabilai (Alžyro šiaurė)
• Rifainai (Maroko šiaurė)
• Amazigai (Maroko centras)
• Šenva (Alžyro šiaurė)
• Šavisai (Alžyro šiaurė)
• Tuaregai (Sahara)
• Šleuhai (Maroko vakarinė dalis)
• Sacharos berberai (jų tarpe mzabitai. Šiaurinė Sachara)

Galerija

• 
  Berberų kariai iš Agadiro (Marokas)
• 
  Senoviniai berberų užrašai pietų Maroke
• 
  Senoviniai berberų užrašai Kanarų salose
• 
  Senovės berberų užrašai pietų Alžyre