Kazimieras Stasiulevičius
Kazimieras Stasiulevičius (1893 m. sausio 1 d. Dobilėje, Aukštosios Panemunės valsčius, Marijampolės apskritis, Suvalkų gubernija – 1985 m. kovo 14 d. Birštone, palaidotas Prienuose) – lietuvių vargonininkas, dirigentas, pedagogas, bažnytinės muzikos kūrėjas. Nuo 1959 m. iki mirties gyveno Birštone.
Biografija
redaguotiDailininko Aloyzo Stasiulevičiaus, energetiko, atomistikos mokslininko Juozo Stasiulevičiaus tėvas.
1912–1917 m. muzikos teorijos ir vargonavimo mokėsi pas Pakuonio vargonininką A. Puidoką. 1917–1940 m. bemaž kasmet žinias gilino Vargonininkų ir dirigentų kursuose pas Juozą Naujalį, Aleksandrą Kačanauską, Konradą Kavecką, 1925 m. Klaipėdos muzikos mokykloje, Muzikos ir dainavimo vasaros kursuose pas Juozą Žilevičių, Stasį Šimkų, Igną Prielgauską Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, režisierių Antaną Sutkų (1892).
Kūryba
redaguotiSukūrė mišių, apie 50 bažnytinių giesmių solo, ansambliams, chorams.
Darbinė veikla
redaguotiVargonininkavo, mokytojavo, būrė ir vadovavo bažnytiniams bei pasaulietiniams chorams, pučiamųjų orkestrams. 1924–1955 m. dalyvavo visose lietuvių dainų šventėse su išugdytais chorais ir pats dirigavo. Dirbo muzikos mokytoju Skuode, Kėdainiuose, Jiezne, vargonavo bažnyčiose Pakuonyje, Nemajūnuose, Stakliškėse, Birštone. Gerbė savo mokytojus J. Naujalį ir S. Šimkų, jo vadovaujami chorai nuolat atlikdavo šių kompozitorių kūrinius.
Visuomeninė veikla
redaguotiBūrė ir vadovavo teatro mėgėjų būreliams, režisavo spektaklius, kūrė jiems muziką, rengė lietuvių kultūros vakarus daugelyje Lietuvos vietovių, koncertavo. Priklausė Šaulių sąjungai, buvo rinktinės vadu Šateikiuose, dalyvavo 1941 m. birželio sukilime Kėdainiuose.
Šaltiniai
redaguoti- Arvydas Karaška. Kazimieras Stasiulevičius. In Muzikos enciklopedija, III tomas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, p. 406.
Nuorodos
redaguoti[1]; [2] Archyvuota kopija 2007-12-13 iš Wayback Machine projekto.