Kadagynas (Kretinga)
- Kitos reikšmės – Kadagynas (reikšmės).
Kadagynas | ||
---|---|---|
56°04′16″š. pl. 21°34′26″r. ilg. / 56.071°š. pl. 21.574°r. ilg. | ||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |
Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
Gyventojų | 27 | |
Kadagynas – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurinės rytinėje dalyje, 1 km į šiaurę nuo Salantų, prie kelio 169 Skuodas–Plungė .
Etimologija
redaguotiPavadinimas kilo nuo žodžio liet. kadagys. Vietovardis rašomas lenk. Kadaginis, rus. Кадагинас, liet. Kadagynas, Kadagynai, žem. Kadagīns.
Geografija
redaguotiKaimas plyti Salanto dešiniajame krante. Pietine dalimi praeina kelias 169 Skuodas–Plungė . Ribojasi su Erlėnais, Laiviais, Salantais ir Dvaraliu, nuo kurio jį skiria kelias 2320 Salantai–Erlėnai–Šaučikiai .
Istorija
redaguotiKaimas susiformavo XVIII a. Minimas nuo 1821 m.
1821 ir 1843 m. buvo po 4, 1866 m. – 5 kiemai,[2] 1923 m. – 10 ūkių.[3]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1915–1950 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
1950–1959 m. | Erlėnų apylinkė, Salantų rajonas |
1959–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
nuo 2009 m. | Erlėnų seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m. | ||||||||
1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
27 | 29 | 45 | 31 | 71 | 65 | 43 | ||
1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | - | - | ||
37 | 53 | 31 | 20 | 27 | - | - | ||
|
Kultūros paveldas
redaguoti- Monumentalus kryžius kelių kryžkelėje (XX a. pr.; atnaujintas 1957 m. ir XX a. pab.)
- Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Marijos Maloningosios, Šv. Antano ir Jono Nepomuko skulptūromis, V. ir A. Urbonų sodyba (1939 m., statė Juozas Kazys Anužis, skulptūrų autorius – Adomas Einikis)[12]
- Skulptūrinis stogastulpis su Rūpintojėlio horeljefu (autorius – Andrius Žilinskas)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 72
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Marijos Maloningosios… (Erlėnų k.)[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
redaguoti
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Juodupėnai – 4 km | Erlėnai | Dvarčininkai (Kretinga) – 2 km | |||||||||
Alkas – 1 km |
|
Laiviai – 2 km | |||||||||
Dvaralis | SALANTAI – 1 km | Gargždelė – 2 km |