Gargždelė
{{#if:
Orvidų sodyba
Gargždelė
Gargždelė
56°03′07″š. pl. 21°36′04″r. ilg. / 56.052°š. pl. 21.601°r. ilg. / 56.052; 21.601 (Gargždelė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų (2021) 63
Vikiteka Gargždelė
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Gargždẽlė
Kilmininkas: Gargždẽlės
Naudininkas: Gargždẽlei
Galininkas: Gargždẽlę
Įnagininkas: Gargždelè
Vietininkas: Gargždẽlėje

Gargždelė – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, Salantų regioniniame parke. Kaimas garsėja akmenų skulptūrų muziejumi – Orvidų sodyba. Veikia Gargždelės šv. Barboros koplyčia.

Etimologija

redaguoti

Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Garżdele, rus. Горждели, liet. Gargždeliai, Gargždelė. Jis kilo nuo žodžio gargždas – suapvalinta nuosėdinė uoliena, kurią sudaro iki 10 cm skersmens apvalūs akmenukai. Jų čia niekados netrūko.

Geografija

redaguoti
 

Kaimas driekiasi į pietryčius nuo Salantų, atviroje vietovėje. Didesnė sodybų dalis išsidėsčiusi abipus Žemaitės gatvės, t. y. senojo Plungės kelio. Kitos, vienkieminės sodybos išsimėčiusios rytinėje kaimo žemių dalyje. Kaimą pusiau dalina  169  SkuodasPlungė  plentas, o pietine žemių dalimi teka teka Alkupio upelis, paverstas melioracijos kanalu.

Istorija

redaguoti

Kaimas pradėjo formuotis XVIII a. – XIX a. pr. akmeningoje Salantų dvaro ir miesto ganyklų žemėje. 1846 m. jame jau buvo 10 dūmų,[2] o 1866 m. – 25 kiemai.[3]

Per kaimą eina senas kelias, jungiantis Salantus ir Skuodą su Plunge bei Žemaičių sostine Telšiais. Juo atvykdavo ir išvykdavo Salantų dvaro savininkai, iš Kuršo į Lietuvą traukdavo švedų kariuomenė, 1831 m. ne kartą žygiavo žemaičių sukilėlių daliniai.[4] Juo 1831 m. nuo maištaujančių valstiečių bandė pasprukti Grūšlaukės dvaro ūkvedys K. Karnilavičius, kurį sukilę baudžiauninkai Gargždelėje pagavo ir nubaudė mirties bausme.[5]

Prie senojo Plungės kelio XVIII a. pabaigoje buvo įrengtos Salantų parapijos kapinės, šalia kurių iki XX a. vidurio veikė ir protestantų kapinės.

1923 m. kaime buvo 17 ūkių.[6] Tarpukariu Gargždelė buvo seniūnijos, o po karo – apylinkės administracinis centras. Prie kaimo prijungtas šalia buvęs Perkūnkaimis.

1949 m. kaime įsikūrė kolūkis Už Taiką, prie kurio buvo prijungti aplinkinių Imbarės, Gaivališkės ir Gedgaudžių kaimų ūkininkai.

XX a. pradžioje Gargždelėje apsigyveno akmentašys Jonas Orvidas, davęs pradžią akmens meistrų Orvidų dinastijai, išgarsinusiai Gargždelę XX a. antroje pusėje.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pab. - 1915 m. Salantų valsčius, Telšių apskritis
19151918 m. Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19191940 m. Gargždelės seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Gargždelės apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19411944 m. Gargždelės seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19441950 m. Gargždelės apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Gargždelės apylinkės centras, Salantų rajonas
19541959 m. Imbarės apylinkės centras, Salantų rajonas
19591963 m. Imbarės apylinkės centras, Kretingos rajonas
19631995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Imbarės seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m. 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10]
132 45 88 104 112 120
1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] - -
95 78 56 63 - -

Žymūs asmenys

redaguoti

Orvidų sodyba

redaguoti
 
Saulutės Orvidų sodyboje

Viduryje lauko vienkiemyje plyti įspūdinga ekspozicija iš didelių akmenų, storiausių rąstų, šaknų sąvartų, buities padargų, daugelio skulptūrinių akcentų. Ekspoziciją sukūrė Vilius Kazimieras Orvidas, 19521992. Būdamas savamokslis menininkas sukūrė eilę skulptūrų iš akmens taip pat įkomponuodamas kitų autorių kūrinius savo kompozicijose. Šiuo metu sodybą yra atvira lankytojams, kurią prižiūri sesuo Palmyra su šeima.

Kultūros paveldas

redaguoti
 
Vytauto Didžiojo paminklas (autorius Vytautas Petrauskas)

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 149
  3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 73
  4. Julius Kanarskas. Gargždelė. – Švyturys – 1992 m. rugsėjo 19 d.
  5. Feliksas Sliesoriūnas. 1830–1831 metų sukilimas Lietuvoje. – Vilnius, 1974
  6. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1923. – P. 119
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. 9,0 9,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  SALANTAI – 2 km Laiviai  
Žvainiai
     
     
     
Tuzai
Imbarė – 3 km Gedgaudžiai Žeimiai