Dvarčininkai (Kretinga)

Dvarčininkai
{{#if:300
Dvarčininkų kaimo koplytėlė
Dvarčininkai
Dvarčininkai
56°05′42″š. pl. 21°36′50″r. ilg. / 56.095°š. pl. 21.614°r. ilg. / 56.095; 21.614 (Dvarčininkai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų (2011) 0
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Dvárčininkai
Kilmininkas: Dvárčininkų

Dvarčininkai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje, 5 km į šiaurės rytus nuo Salantų, 1,26 km į šiaurės vakarus nuo kelio  2704  SedaBarstyčiaiSalantai , dešiniuose Notės ir Salanto krantuose.

Etimologija

redaguoti

Pavadinimas kilo nuo žodžio liet. dvaras. Vietovardis rašomas lenk. Dworczeniki, rus. Дворчиники, Дварчининкай, vok. Dwortschiniki, liet. Dvarčininkai, žem. Dvartėninkā.

Geografija

redaguoti

Kaimo žemės plyti dešiniajame Salanto krante ir į šiaurę nuo jo santakos su Note esančioje lygumoje. Rytiniu pakraščiu praeina kelias Dvarčininkai–Šniukščiai, skiriantis jas nuo Skuodo rajono savivaldybei priklausančios Dvarčininkų kaimo dalies. Pietryčiu pakraščiu teka Salantas, prie kurio stūkso buvusio vandens malūno griuvėsiai. Kaimas ribojasi su Laiviais, Erlėnais, I Nerėpais ir II Nerėpais.

 
Dvarčininkų kaimo kryžius

Istorija

redaguoti

Dvarčininkai susiformavo XVIII a. Nerėpų žemių rytiniame pakraštyje, bendro naudojimo žemėje. Priklausė Platelių dvarui.

 
Santeklės-Dvarčininkų vandens malūno liekanos

Nuo XIX a. kaime veikė Platelių dvaro vandens malūnas, kurį prieškariu nuomavo Pranciškus Karlinskas.[2] Panaikinus baudžiavą, kaimo žemės buvo išdalintos valstiečiams, o Platelių dvarui paliktame vandens malūno žemės sklype suformuotas Santeklės viensėdis.

1923 m. buvo 13 ūkių,[3] o po Lietuvos žemės reformos išskaidžius kaimą į vienkiemius jame buvo 22 sodybos, kuriose gyveno apie 120 žmonių. Stambiausius ūkius valdė Dvarionų ir Žvaginių šeimos (po 30 ha).

Pokariu iš kaimo buvo ištremta Žvaginių šeima. Administracinio-teritorinio suskirstymo reformų metu šiaurinė ir rytinė kaimo žemių dalis 1959 m. buvo perduota Skuodo rajonui.

Apie 19701974 m. kaimas panaikintas, sodybos nugriautos melioracijos metu.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19151950 m. Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501959 m. Erlėnų apylinkė, Salantų rajonas
19591995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Erlėnų seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10]
103 88 53 15 9 0 0 0

Žymūs žmonės

redaguoti
Gimė

Kultūros paveldas

redaguoti

Pastatyta gyventojų lėšomis XIX a. II pusėje, atnaujinta XX a. I pusėje. Kaimui ištuštėjus, apie 1988 m. nuversta. Bronislavos Panumytės-Giedraitienės, gyvenančios Salantuose, rūpesčiu 1999 m. pastatyta mūrinė koplytėlė (pašventinta 2000 m.). Prie jos kiekvienais metais prieš Sekmines susirenka buvę Dvarčininkų kaimo gyventojai pasimelsti už anapilyn išėjusius kaimynus, pabendrauti.[12]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Irena Šeškevičienė. Malūnas ir „bravoras“ – baudžiavos laikų palikimas. – Pajūrio naujienos – 2009 m. balandžio 17 d.
  3. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 119
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios, Nazaretiečio ir Šv. Juozapo skulptūromis
    Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios, Nazaretiečio ir Šv. Juozapo skulptūromis
  12. Adelė Žičkuvienė. Dvarčininkų kaimui atminti. – Klaipėda (priedas Vakarai), 2000 m. birželio 17 d.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Šaukliai – 5 km
Nerėpai II
Šniukščiai – 3 km
Dvarčininkai
NOTĖNAI – 5 km
Baidotai – 2 km
 
Nerėpai I
     
     
     
Panotėniai – 3 km
Erlėnai – 3 km
SALANTAI – 5 km
Gargždelė – 5 km Tuzai – 5 km