Laiviai
| Laiviai | ||
|---|---|---|
  Laiviai |
||
| 56°04′19″š. pl. 21°36′14″r. ilg. / 56.072°š. pl. 21.604°r. ilg.Koordinatės: 56°04′19″š. pl. 21°36′14″r. ilg. / 56.072°š. pl. 21.604°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų | 248 | |
 Vikiteka |
Laiviai | |
Laiviai – kaimas šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, Imbarės seniūnijoje, prie kelių Salantai – Plateliai – Alsėdžiai ir Seda – Barstyčiai – Salantai, į šiaurės rytus nuo Salantų, Salanto kairiajame krante. Seniūnaitijos centras. Veikia Laivių bendruomenės centras, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos ir Salantų kultūros centro filialai.
Etimologija Keisti
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Laivys daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas sen. rus. Стырники (1511 m.) (стырник – liet. yrininkas, laivininkas), vėliau – rus. Лайве, Лайвяй, lenk. Łaywaycie (1568 m.), Łaywie, Łajwie, vok. Laiwe, liet. Laiviai, žem. Laivē.
Vietos gyventojai turi savo vietovardžio kilmės versiją. Pasak jų, senovėje Salantas buvęs didelė upė, kuria plaukioję laivai apsistodavo po milžinišku ąžuolu šalia piliakalnio įrengtoje prieplaukoje. Ją imta vadinti Laiviais, o vėliau šis vardas prigijęs ir kaimui.
Geografija Keisti
Laiviai įsikūrę Vakarų Žemaičių lygumoje, prie Salanto ir Bubino santakos, abipus Bubino ir jo intako Malūpio. Pietvakariuose ribojasi su Salantais, vakaruose – Kadagyno, šiaurės vakaruose – Erlėnų, šiaurėje – Dvarčininkų, pietuose – Gargždelės, pietryčiuose – Tuzų, šiaurės rytuose – su Skuodo rajono savivaldybės Baidotų kaimų žemėmis. Dalis kaimo žemių (Salanto ir Bubino pakrantės) patenka į Salantų regioninio parko teritoriją.
Istorija Keisti
Kaime žmonių gyvenama nuo III a. Senovės Laivių bendruomenė iki XIII a. gyveno ties Salanto ir Bubino santaka esančiame piliakalnyje ir papėdės gyvenvietėje, o mirusiuosius laidojo kitapus Bubino įrengtame kapinyne.
XV a. II pusėje susiformavo Laivių kaimas, kuris pirmąkart paminėtas 1511 m.[2] Pirmąkart pažymėtas 1568 m. sudarytame Žygimanto Augusto Platelių dvaro valdų žemėlapyje.
Nuo XV a. priklausė Platelių, o vėliau – Ginteliškės dvarui. XVI a. II pusėje pravesta Valakų reforma, kurios metu prie Salantų – Platelių kelio suformuotas gatvinis kaimas. 1750 m. buvo 12, 1821 ir 1843 m. – 18, 1846 m. – 23, 1866 m. – 28 dūmai.[3]
XIV a.-XIX a. pr. veikė dvejos kapinės: ankstyvosios – kapinyno vakariniame pakraštyje, vėlyvesnės – Bubino kairiojo kranto kalvelėje netoli Notėnų kelio.
Nuo 1861 m. priklausė Ginteliškės valsčiui. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. Gintališkės dvarininkui Leduchovskiui prievoles už gautą išsipirkti žemę atlikinėjo 115 kaimo valstiečių.[4]
1919–1940 ir 1941–1944 m. buvo seniūnijos, o 1940–1941 ir 1945–1950 m. – Laivių apylinkės centras. Lietuvos žemės reformos metu gatvinis kaimas išskirstytas į vienkieminius ūkius.
Nuo 1950 m. pagalbinė, 1988–1992 m. – centrinė Lenino (nuo 1988 m. – Laivių) kolūkio gyvenvietė. 1974–2004 m. veikė pradinė mokykla,[5] 1988 m. iš Tuzų perkelta biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861-1915 m. | Gintališkės seniūnija, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
| 1915-1918 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Oberosato Lietuvos sritis |
| 1919-1940 m. | Laivių seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940-1941 m. | Laivių apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1941-1944 m. | Laivių seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis |
| 1944-1950 m. | Laivių apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950-1953 m. | Tuzų apylinkė, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis |
| 1953-1959 m. | Tuzų apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959-1963 m. | Tuzų apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1963-1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995-2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Laivių seniūnaitijos centras, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai Keisti
 | ||||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 198 | 193 | 290 | 369 | 331 | 358 | 329 | ||
| 1979 m.sur.[10] | 1985 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | ||
| 396 | 369 | 406 | 370 | 278 | 248 | - | ||
| ||||||||
Kultūros paveldas Keisti
- Dvarčininkų Pilalė, Pilaitė.
- Laivių piliakalnis, vadinamas Pilale (III – XIII a.).
- Laivių kapinynas (III – XIII a.).
- Mitologinis akmuo, vadinamas Laumės kūliu.
- Laivių-Salantų mitologinis II akmuo, vadinamas Laumės kūliu.
- Laivių Kregždinkalnis (mitologinė, istorinė vieta).
- Laivių senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais, Švedkapiais (XIV – XVIII a.).
- Laivių II senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Pilale (XVII – XIX a.).
- Kryžkelės koplytėlė (XX a. pradžia).
- Kryžkelės akmens kryžius (1947 m.).
- Koplytėlė su Švč. Lurdo Marijos skulptūra, A. ir A. Reikų sodyba (XX a. pab.).
- Koplytstulpis su Rūpintojėlio skulptūra (XX a. pr.; 1998 m. restauruotas).[16]
Literatūra Keisti
- Julius Kanarskas. Iš Laivių praeities. – Švyturys – 1992 m. vasario 1 d.
- Julius Kanarskas. Seniausiems Salantų krašto kaimams Erlėnams, Laiviams, Nasrėnams ir Reketei 500 metų. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2011
Šaltiniai Keisti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Plateliai. – Vilnius: Versmė, 1999. – P. 43-44
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 161 - ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 81
- ↑ Laiviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 461 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Laiviai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 284 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Laiviai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 469
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su Nukryžiuotojo skulptūra[neveikianti nuoroda]
Nuorodos Keisti
- Dovilė Simaitytė. Dingusi elektra švęsti nesutrukdė. – Pajūrio naujienos – 2006 m. rugpjūčio 18 d.
- Aldona Karečkaitė. Laivių kaimo gyventojai atšventė Žolinę. – Pajūrio naujienos – 2007 m. rugpjūčio 17 d.[neveikianti nuoroda]
- Audra Venckuvienė. Laivių galvos skausmas – jaunimas klystkeliuose. – Vakarų ekspresas – 2007 m. lapkričio 21 d.
- Vitalija Vitkauskienė. Laivių bendruomenė sukilo prieš kultūros filialo vedėją. – Pajūrio naujienos – 2010 m. sausio 12 d.
- Diana Jomantaitė. Laivių žemei – pusė tūkstančio metų. – Pajūrio naujienos – 2011 m. liepos 5 d.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Erlėnai | Dvarčininkai | NOTĖNAI – 7 km Baidotai |
| |||||||
| Kadagynas |
|
Tuzai | |||||||||
| SALANTAI | Gargždelė | Žeimiai – 4 km ŠATEIKIAI – 10 km | |||||||||
