Laiviai
Laivių stogastulpis 2011.JPG
Stogastulpis Laivių 500 metinėms pažymėti
Laiviai
Laiviai
Koordinatės 56°04′19″š. pl. 21°36′14″r. ilg. / 56.072°š. pl. 21.604°r. ilg. / 56.072; 21.604 (Laiviai)Koordinatės: 56°04′19″š. pl. 21°36′14″r. ilg. / 56.072°š. pl. 21.604°r. ilg. / 56.072; 21.604 (Laiviai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų (2021) 248
Commons-logo.svg Vikiteka Laiviai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Laiviaĩ
Kilmininkas: Laivių̃
Naudininkas: Laiviáms
Galininkas: Laiviùs
Įnagininkas: Laiviaĩs
Vietininkas: Laiviuosè

Laiviai – kaimas šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, Imbarės seniūnijoje, prie kelių Salantai – Plateliai – Alsėdžiai ir Seda – Barstyčiai – Salantai, į šiaurės rytus nuo Salantų, Salanto kairiajame krante. Seniūnaitijos centras. Veikia Laivių bendruomenės centras, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos ir Salantų kultūros centro filialai.

Bubino upelis

EtimologijaKeisti

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Laivys daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas sen. rus. Стырники (1511 m.) (стырник – liet. yrininkas, laivininkas), vėliau – rus. Лайве, Лайвяй, lenk. Łaywaycie (1568 m.), Łaywie, Łajwie, vok. Laiwe, liet. Laiviai, žem. Laivē.

Vietos gyventojai turi savo vietovardžio kilmės versiją. Pasak jų, senovėje Salantas buvęs didelė upė, kuria plaukioję laivai apsistodavo po milžinišku ąžuolu šalia piliakalnio įrengtoje prieplaukoje. Ją imta vadinti Laiviais, o vėliau šis vardas prigijęs ir kaimui.

GeografijaKeisti

Laiviai įsikūrę Vakarų Žemaičių lygumoje, prie Salanto ir Bubino santakos, abipus Bubino ir jo intako Malūpio. Pietvakariuose ribojasi su Salantais, vakaruose – Kadagyno, šiaurės vakaruose – Erlėnų, šiaurėje – Dvarčininkų, pietuose – Gargždelės, pietryčiuose – Tuzų, šiaurės rytuose – su Skuodo rajono savivaldybės Baidotų kaimų žemėmis. Dalis kaimo žemių (Salanto ir Bubino pakrantės) patenka į Salantų regioninio parko teritoriją.

 
Laivių piliakalnis
 
Koplytėlė prie Reikų sodybos

IstorijaKeisti

Kaime žmonių gyvenama nuo III a. Senovės Laivių bendruomenė iki XIII a. gyveno ties Salanto ir Bubino santaka esančiame piliakalnyje ir papėdės gyvenvietėje, o mirusiuosius laidojo kitapus Bubino įrengtame kapinyne.

 
Laivių kryžkelės koplytėlė

XV a. II pusėje susiformavo Laivių kaimas, kuris pirmąkart paminėtas 1511 m.[2] Pirmąkart pažymėtas 1568 m. sudarytame Žygimanto Augusto Platelių dvaro valdų žemėlapyje.

Nuo XV a. priklausė Platelių, o vėliau – Ginteliškės dvarui. XVI a. II pusėje pravesta Valakų reforma, kurios metu prie Salantų – Platelių kelio suformuotas gatvinis kaimas. 1750 m. buvo 12, 1821 ir 1843 m. – 18, 1846 m. – 23, 1866 m. – 28 dūmai.[3]

XIV a.-XIX a. pr. veikė dvejos kapinės: ankstyvosios – kapinyno vakariniame pakraštyje, vėlyvesnės – Bubino kairiojo kranto kalvelėje netoli Notėnų kelio.

Nuo 1861 m. priklausė Ginteliškės valsčiui. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. Gintališkės dvarininkui Leduchovskiui prievoles už gautą išsipirkti žemę atlikinėjo 115 kaimo valstiečių.[4]

19191940 ir 19411944 m. buvo seniūnijos, o 19401941 ir 19451950 m. – Laivių apylinkės centras. Lietuvos žemės reformos metu gatvinis kaimas išskirstytas į vienkieminius ūkius.

Nuo 1950 m. pagalbinė, 19881992 m. – centrinė Lenino (nuo 1988 m. – Laivių) kolūkio gyvenvietė. 19742004 m. veikė pradinė mokykla,[5] 1988 m. iš Tuzų perkelta biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861-1915 m. Gintališkės seniūnija, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915-1918 m. Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Oberosato Lietuvos sritis
1919-1940 m. Laivių seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1940-1941 m. Laivių apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1941-1944 m. Laivių seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944-1950 m. Laivių apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1950-1953 m. Tuzų apylinkė, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis
1953-1959 m. Tuzų apylinkė, Salantų rajonas
1959-1963 m. Tuzų apylinkė, Kretingos rajonas
1963-1995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
1995-2009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Laivių seniūnaitijos centras, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9]
198 193 290 369 331 358 329
1979 m.sur.[10] 1985 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] -
396 369 406 370 278 248 -
 
Koplytstulpis su Rūpintojėlio skulptūra

Kultūros paveldasKeisti

LiteratūraKeisti

  • Julius Kanarskas. Iš Laivių praeities. – Švyturys – 1992 m. vasario 1 d.
  • Julius Kanarskas. Seniausiems Salantų krašto kaimams Erlėnams, Laiviams, Nasrėnams ir Reketei 500 metų. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2011

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Plateliai. – Vilnius: Versmė, 1999. – P. 43-44
  3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 161
  4. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 81
  5. Laiviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 461 psl.
  6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. LaiviaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 284 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Laiviai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 469
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  16. Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su Nukryžiuotojo skulptūra[neveikianti nuoroda]

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietės

  Erlėnai Dvarčininkai NOTĖNAI – 7 km
Baidotai
 
Kadagynas
     
     
     
Tuzai
SALANTAI Gargždelė Žeimiai – 4 km
ŠATEIKIAI – 10 km