Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas
| Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas | |
|---|---|
| |
| Tiltas nuo senamiesčio pusės | |
  Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas | |
| Vieta | Kėdainiai |
| Kerta | Nevėžis |
| Pastatytas | 2018 m. |
| Konstrukcija | Santvarinis tiltas |
Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas – tiltas per Nevėžio upę, stovintis Kėdainių senamiestyje, jungiantis Didžiosios rinkos aikštę su Kauno ir Vilniaus gatvių sankryža kairiajame upės krante. Skirtas pėstiesiems, tarnauja jungtimi tarp dviejų miesto dalių – senosios bei naujosios. Pastatytas iš medžio bei plieno konstrukcijų.
Istorija redaguoti
Kėdainiuose pirmasis medinis tiltas pastatytas XV–XVI a. perkėlos per Nevėžį vietoje. Tiltas buvo valstybinės svarbos komunikacinis statinys: juo iš Vilniaus buvo keliaujama į Žemaitiją, iš Kauno – į Rygą. Tiltas buvo tapęs svarbiu gynybos objektu per 1830–1831 m. sukilimą prieš carinį režimą. Kėdainių mūšis vyko tarp skirtinguose krantuose įsitvirtinusių sukilėlių ir carinės kariuomenės 1831 m. balandžio 29 d.
Dailininko Napoleono Ordos 1875 m. padarytas tilto piešinys yra ankstyviausias iš žinomų. Jame pavaizduota XIX a. tiltams įprasta statinio forma ir konstrukcija. Tuomet tilto medinių sijų konstrukcija buvo įrengta ant trijų plytų mūro atramų, turėjo lentomis klotą važiuojamąją dalį ir medines atramas šonuose. Šalia, dešinėje pakrantėje, stovėjo trijų aukštų miesto muitinės pastatas. Joje buvo renkami mokesčiai miesto būklei gerinti.
Iš XX a. pradžioje darytų ankstyviausių tilto nuotraukų sprendžiama, kad tiltas turėjo penkias iš plytų mūrytas stačiakampio formos atramas. Ant jų buvo įtvirtintos važiuojamosios dalies medinės sijos. Per Pirmąjį pasaulinį karą tiltas buvo apgriautas. Tarpukaryje tiltas buvo rekonstruotas. Medinė važiuojamoji tilto dalis laikėsi ant medinių sijų, įtvirtintų ant mūrinių atramų. Tilto atramas upėje iš šiaurės pusės saugojo trikampiai mediniai ledlaužiai, trupinę plaukiančius polaidžio ledus. Toks tiltas veikė ir papildė miesto panoramą iki 1961 m. Vėliau jis buvo rekonstruotas – senąjį tiltą pakeitė neišvaizdus, siauras, gelžbetonis pėsčiųjų tiltas.
Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, pradėta kalbėti apie prastą sovietmečiu statyto tilto būklę, vėliau ekspertai jau konstatavo apie būtinybę tiltą kuo skubiau remontuoti.[1] Dėl lėšų stokos šie darbai buvo metai iš metų atidėliojami, nors projektas buvo paruoštas. Tik 2018 m. pradžioje savivaldybė pasirašė sutartį su bendrove „Kauno tiltai“. 2018 m. gruodžio mėn. tiltas buvo pastatytas.[2]
Architektūra redaguoti
Esamo santvarinio tilto projektą (antrąjį) paruošė arch. Jurgis Rimvydas Palys (bendraautorė – arch. Ieva Palytė-Veilandienė).[3] Projektuodamas šį tiltą, jis siekė sukurti originalų statinį, nepanašų į kitus. Buvo atsisakyta tradicinių santvarų su apatine horizontalia jungiamąja dalimi. Santvaros savo smaigaliais įremtos į tilto atramas. Abu Nevėžio krantus sujungė improvizuotas erdvinis koridorius su specialiai sukurtu tilto tako išlenkimu. Šis architektūrinis sprendimas suteikia ne tik išskirtinumo, bet ir galimybę nuo tilto vidurio, tarsi apžvalgos aikštelės, matyti senamiesčio panoramą. Be to, po juo galėtų praplaukti vytinės tipo stiebiniai laivai, kurių laivybą Nevėžyje prie Kėdainių ruošiamasi atgaivinti.[4] Netoli tilto buvo projektuojama ir krantinė-prieplauka, atitinkanti vientisą prieigų ir tilto kompoziciją, kuri patenka į valstybės saugomą teritoriją – Kėdainių senojo miesto archeologinę vietovę.
Vietoje buvusių penkių gelžbetoninių atramų įrengtos keturios. Tilto paklotą laikančios konstrukcijos − stačiakampio skerspjūvio klijuotos medienos elementų santvaros. Vaikštomojoje dalyje įrengtas paklotas iš profiliuotų skersinių medinių lentų. Ant tilto įtaisytas trijų tipų apšvietimas: funkcinis, dekoratyvinis ir proginis. Tilto jungtį tarp skirtingų Lietuvos etnografinių regionų iliustruoja ant kairiojo kranto pilono pakabintas Aukštaitijos herbas, ant dešiniojo − Žemaitijos herbas. Taip pat ant dešiniojo kranto šiaurinio pilono įtvirtintas bronzinis bareljefas su Kėdainių mūšio bataline scena (skulp. Mindaugas Junčys).[5]
Kritika redaguoti
Kai kurių vietos specialistų vertinimu, naujasis tiltas yra griozdiškas ir neturintis nieko bendro su senamiesčio elementais. Tilto architektūra vertinama kaip ganėtinai ekspresyvi ir agresyvi, turi geležinkelio tiltui būdingų raiškos bei konstrukcijos bruožų. Statinys yra įdomus, bet jam parinkta netinkama vieta.[6]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kėdainiuose bus atidarytas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį. delfi.lt
- ↑ Baigtas statyti unikalios konstrukcijos pėsčiųjų tiltas Kėdainiuose kaunotiltai.lt
- ↑ TILTAS PAS RADVILAS: Architektas J.R.Palys Kėdainiams mezga ambicingą legendą pilotas.lt
- ↑ Į Nevėžį nuleistas laivas dar neplauks rinkosaikste.lt
- ↑ Tiltas per Nevėžį veža! 15min.lt
- ↑ Dėl šio statinio gėda prieš Lietuvą ir pasaulį: naują tiltą Kėdainiuose vadina monstru lrytas.lt Archyvuota kopija 2021-01-28 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos redaguoti
- Sąrašas:Tiltai per Nevėžį
- Atnaujintam Kėdainių pėsčiųjų tiltui per Nevėžį Lietuvoje analogų nėra statybunaujienos.lt
- Kėdainiuose atidarytas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį sa.lt
- Kėdainių miesto pėsčiųjų tiltas per Nevėžį (Henriko Kebeikio kolekcija, 2004 m., nuotr. 95)[neveikianti nuoroda]
| Artimiausi tiltai per Nevėžį | ||
|---|---|---|
| prieš srovę: | Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas | pasroviui: |
| Kėdainių Tilto gatvės tiltas | Vaivorykštės tiltas | |