Kauno tiltai
55°55′24.93″ š. pl. 24°3′2.92″ r. ilg. / 55.9235917°š. pl. 24.0508111°r. ilg.
 | |
| Forma | akcinė bendrovė |
|---|---|
| Pramonė | Statyba, rekonstrukcija |
| Svarbiausi darbuotojai | Aldas Rusevičius |
| Produkcija | Keliai, tiltai, tuneliai, uostai, geležinkeliai |
| Pajamos | ~ 104 mln. EUR (2017 m.) |
| Darbuotojų | <1000 |
| Tinklalapis | www.kaunotiltai.lt |
AB „Kauno tiltai" – didžiausia kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovė Lietuvoje. Pagrindinės veiklos sritys - kelių tiesimas, tiltų, viadukų, estakadų, tunelių statyba ir rekonstrukcija, vandens uostų statyba ir rekonstrukcija, geležinkelių tiesimas, oro uosto kilimo tūpimo takų tiesimas. Generalinis direktorius Aldas Rusevičius (nuo 2015 m.).[1]
Nuo 2011 m. balandžio 19 d. „Kauno tiltai" yra infrastruktūros statybos įmonių grupės „Trakcja PRKil S.A.", veikiančios Lenkijoje ir Lietuvoje, dalis.[2]
Pagrindinis „Trakcja PRKil S.A." akcininkas „Comsa Corporación" yra antra pagal dydį Ispanijos geležinkelių infrastruktūros statybos bendrovė ir viena iš TOP 50 Europos statybų bendrovių. „Comsa Corporación" grupė, turinti daugiau 125 metų patirtį daugiausia dirba infrastruktūros, statybos, inžinerinių sistemų, aplinkosaugos, transporto ir logistikos, koncesijų ir atsinaujinančios energijos šaltinių srityse.[3]
Istorija redaguoti
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
- 1949 karo padariniams likviduoti įsteigta įmonė „Kelių statybos rajonas Nr.1“. Tai pirmoji statybinė organizacija Lietuvos
Susisiekimo ministerijos sistemoje. Įmonė turėjo 10 vienetų kelių statybos technikos ir 160 darbuotojų
- 1956 įmonė pastato pirmąjį savo tiltą Jonavos mieste
- 1962 pradėta kurti Palemono gamybinė bazė 13,7 ha plote
- 1964 nutiestas Kauno Šiaurinis aplinkkelis
- 1965 - 1970 nutiesta 100 km automagistralė Vilnius - Kaunas
- 1966 įmonė pavadinta „Kauno pirmoji tiltų statybos valdyba“(TSV-1)
- 1970 - 1987 nutiesta 220 km ilgio autostrada Kaunas - Klaipėda
- 1983 rekonstruotas Kauno Šiaurinis aplinkkelis
- 1987 - 2003 nutiestas Kauno Vakarinis aplinkkelis
- 1990 įmonė pavadinta „Kauno valstybinė tiltų statybos įmonė”
- 1991 įmonė pradeda darbus oro uostuose. Pirmasis projektas - Kauno oro uosto kilimo tūpimo tako įrengimas
- 1992 įmonė pirmą kartą dirba užsienio šalyje. Baltarusijoje, Lydos miesto kariniame miestelyje tiesiami keliai
- 1993 įmonė privatizuota ir reorganizuota į akcinę bendrovę „Kauno tiltai“
- 2000 bendrovės laboratorija akredituota Lietuvos nacionaliniame akreditacijos biure
- 2000 bendrovei suteiktas ISO 9002 sertifikatas
- 2001 bendrovė įsigyja kelių statybos įmonę „Kėdainių automobilių keliai“
- 2001 bendrovė įsigyja kelių statybos įmonę „Taurakelis“
- 2003 įmonei suteiktas ISO 9001 sertifikatas
- 2004 bendrovė pradeda darbus geležinkelių infrastruktūros statyboje. Pirmasis projektas - IXB transporto koridoriaus (Vilnius – Klaipėda) geležinkelio statinių rekonstrukcija
- 2004 bendrovė Lenkijoje įsigyja kelių tiesimo įmonę PDM
- 2005 rekonstruotas vienas seniausių Kauno miesto tiltų – Aleksoto tiltas
- 2006 bendrovė Lenkijoje įsigyja kelių tiesimo įmonę PEUIM
- 2006 „Kauno tiltus” įsigyja dabartiniai savininkai
- 2006 įsigyta įmonė UAB „Kelda“
- 2007 - 2009 bendrovė pradeda tunelių statybos darbus. Pirmasis projektas - Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcija, kuri inžineriniu požiūriu buvo viena iš sudėtingiausių rekonstrukcijų Baltijos šalyse
- 2007 suteikti aplinkos apsaugos sistemos ISO 14001 bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos OHSAS 18001 sertifikatai
- 2007 bendrovė pradeda dirbti gatvių apšvietimo srityje. Įrengtas atskirų ruožų apšvietimas automagistralėje Vilnius – Klaipėda
- 2009 Lenkijoje įkurtas „Kauno tiltų“ skyrius. Pradėti vykdyti darbai Lenkijoje
- 2009 pertvarkytas „Kauno tiltų“ grupės valdymas. Dauguma darbuotojų iš „Kėdainių automobilių kelių“ ir „Taurakelio“ perkelti dirbti į „Kauno tiltus“. Bendrovėje dirba daugiau nei 900 žmonių
- 2010 bendrovė pradėjo veiklą jūrų uostuose. Pradėta Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros rekonstrukcija
- 2011 „Kauno tiltai" tapo infrastruktūros statybos įmonių grupės „Trakcja PRKil S.A.", veikiančios Lenkijoje ir Lietuvoje, dalimi.
„Kauno tiltų" projektai redaguoti
Svarbiausi „Kauno tiltų“ įgyvendinti projektai:
- 1999 - 2003 nutiesta bei rekonstruota apie 80 km Europinės reikšmės kelio E67 („Via Baltica“)
- 2001 - 2013 magistralės E85 Vilnius-Kaunas-Klaipėda rekonstrukcija
- 2006 - 2008 nutiestas Vilniaus pietinis aplinkkelis, kuriame bendrovė pastatė 380 m estakadą
- 2007 - 2009 atlikta Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcija
- 2008 - 2012 atlikta Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija Klaipėdoje, pastatyta ilgiausia estakada Lietuvoje (610 m)
- 2009 - 2016 Vilniaus vakarinio aplinkkelio statyba, rekonstruotas vienas iš svarbiausių transporto susisiekimo požiūriu Vilniaus tiltų, pastatytas tunelinis viadukas
- 2010 - 2011 Klaipėdos Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros rekonstrukcija
- 2011 - 2012 Lenkijos vaivadijos kelio Nr. 849 Zamość-Jacnia-Wola Obzsańska ruožo Lipsko- Kaczórki rekonstrukcija
- 2011 - 2014 pastatytas antrasis geležinkelio kelias ruože Kyviškės-Valčiūnai
- 2012 - 2015 įgyvendinta antrųjų kelių statyba geležinkelio kelyje Šiauliai-Klaipėda
- 2012 - 2015 atlikta tilto per Nemuną rekonstrukcija Kaune (Panemunės tiltas)
- 2015 - pastatytas medinis pėsčiųjų tiltas per kelią P103 Dobele-Bauskė, Tervetė (Latvija)
- 2013 - 2014 suprojektuotas ir pastatytas naujas Kauno oro uosto riedėjimo takas ir peronas
- 2013 - 2015 įgyvendintas tarptautinės reikšmės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ statybos projektas ruože Šeštokai - Marijampolė
- 2015 m. pabaigta tilto per Nemuną rekonstrukcija Kaune
- 2016 - 2017 geležinkelio „Roslagsbanans Utbyggnad, Kårstagrenen“ tarpstočio „Tibble – Visinge“ rekonstrukcija (Švedija)
- 2017 m. atlikta Varnių tilto rekonstrukcija Kaune
- 2017 m. atlikta Kauno oro uosto šiaurinio perono rekonstrukcija
- 2018 m. pabaigta magistralės „Via Baltica“ ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija
- 2018 m. baigta pėsčiųjų tilto per Nevėžio upę Kėdainiuose statyba
- 2019 m. baigta Rusnės estakada.
- 2019 m. baigta Ateities plento Kauno mieste rekonstrukcija.
Šiuo metu vykdomi didžiausi įmonės projektai:
- 2018 m. pradėta Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcija
- 2018 m. pradėtas vykdyti „Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo ir paruošimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema“ projektas
Sertifikatai redaguoti
- 2000 m. sertifikavimo įmonė „Bureau Veritas Quality International“ [4] suteikė kokybės vadybos sistemos ISO 9002:1994 / LST EN ISO 9002:1995 sertifikatą.
- 2000 m. bendrovės laboratorijai Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras [5] suteikė LST EN ISO/IEC 17025 akreditavimo pažymėjimą, leidžiantį atlikti kelių dangos bandymus ir atrinkti šiems bandymams mėginius.
- 2003 m. buvo suteiktas kokybės vadybos [6] ISO 9001:2000 / LST EN ISO 9001:2001 sertifikatas kelių tiesimo ir dangos regeneracijos, tiltų, viadukų ir estakadų statybos ir remonto, asfaltbetonio, betono bei gelžbetonio gaminių gamybos srityse.
- 2007 m. praplėtė kokybės vadybos ISO 9001:2000 / LST EN ISO 9001:2001 sertifikato taikymo sritis – pradėjo veikti projektavimo valdymo srityje.
- 2007 m. sertifikavimo įmonė „Bureau Veritas Certification Lietuva“ suteikė aplinkos apsaugos vadybos sistemos ISO 14001:2004 / LST EN ISO 14001:2005 ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos OHSAS 18001:1999 / LST 1977:2005 sertifikatus.
- 2008 m. valstybinė įmonė „Problematika“ suteikė gamybos kontrolės sertifikatus skaldos ir mastikos asfaltui bei asfaltbetoniui: LST EN 13108-5:2006, LST EN 13108-5:2006/AC:2008; LST EN 13108-1:2006, LST EN 13108-1:2006/AC:2008; LST EN 13108-1:2006.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://vz.lt/archive/article/2015/6/1/cv-lt-keiciasi-kauno-tiltu-vadovas.htm[neveikianti nuoroda]
- ↑ https://www.delfi.lt/verslas/transportas/uzbaigtas-trakcja-polska-ir-tiltra-group-susijungimas.d?id=44593227
- ↑ https://www.kaunotiltai.lt/apie-bendrove/ Archyvuota kopija 2018-09-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://enterprise-eu.eu/lt/c/32603/bureau-veritas-quality-international-lituva[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www.nab.lt/lt/?pid=97 Archyvuota kopija 2010-09-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.lkva.lt/