Atverti pagrindinį meniu
Didysis Žemaitijos herbas

Žemaitijos herbas – raudoname skyde juoda ant užpakalinių kojų stovinti meška su balta grandine ant kaklo.

IstorijaKeisti

Istorinėje literatūroje Žemaitijos, arba Žemaitijos Kunigaikštystės, herbo klausimas nepakankamai ištyrinėtas. Ypač neaiškus jo atsiradimo laikas ir kilmė. Manoma, kad Žemaitijos herbo ištakos susijusios su legendine Lietuvos kunigaikščių romėniškosios kilmės teorija. Pagal ją, viena iš Italijos į Lietuvą atsikėlusių giminių buvo vadinama Ursinais (lot. ursus – meška).

Anksčiausi žinomi Žemaičių herbo pavaizdavimai randami ant Aleksandrui Jogailaičiui gamintos taurės 1492 m., vėliau šis herbas puikuojasi ant auksinės 1548 m. leistos monetos, kur jis įeina į jungtinį Žygimanto Augusto herbą.

Lietuvos valstybės didžiuosiuose antspauduose herbas pavaizduotas tik 1669 m., tai yra Mykolo Kaributo Višnioveckio valdymo laikais.

Remiantis istorine ir ikonografine medžiaga, mažojo ir didžiojo herbų etalonus sukūrė dailininkas Algis Kliševičius. Lietuvos heraldikos komisija juos aprobavo 1994 m. liepos 21 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 121).

NuorodosKeisti