Juodupė
Kitos reikšmės – Juodupė (reikšmės).
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Juodupė |
||
| Koordinatės | 56°05′06″š. pl. 25°36′18″r. ilg. / 56.085°š. pl. 25.605°r. ilg.Koordinatės: 56°05′06″š. pl. 25°36′18″r. ilg. / 56.085°š. pl. 25.605°r. ilg. | |
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Rokiškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Juodupės seniūnija | |
| Gyventojų | 1 769 | |
 Vikiteka |
JuodupėVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Pojedupie [1] | |
Juodupė – miestelis Rokiškio rajone, prie kelio Rokiškis-Onuškis, 16 km į šiaurę nuo Rokiškio, 6 km nuo sienos su Latvija.[3] Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi Juodupės Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia (nuo 1938 m.), yra Juodupės gimnazija, pradinė mokykla, paštas (LT-42063). Išvystyta vilnonių audinių gamyba (UAB „Baltic Mills“).
GeografijaKeisti
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
Ilzenbergas - 11 km Onuškis - 7 km |
| |||||||||
| Didsodė – 2 km Čedasai – 12 km |
|
||||||||||
| ROKIŠKIS – 15 km | Lukštai – 10 km | ||||||||||
IstorijaKeisti
Gyvenvietė pirmąkart paminėta 1769 m., kai buvo įsteigtas Pajuodupio muitinės punktas. Ji ėmė sparčiau vystytis po 1907 m., kai verslininkas Oskaras Trėjus sename Pžezdzieckių dvaro malūne įrengė vilnų karšyklą, verpyklą, vėliau sumontavo ir audimo stakles.
1931 m. įkurta „Nemuno“ bendrovė, pastačiusi vienintelį Lietuvoje vilnonių audinių fabriką. 1936 m. įrengta koplyčia, 1938 m. pastatyta medinė Juodupės Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia.
TSRS-Vokietijos karo pradžioje 1941 m. birželio 29 d. Juodupėje Raudonoji armija traukdamasi nužudė 13 vietos gyventojų. 1944 m. per TSRS kariuomenės ir Vokietijos kariuomenės kovas Juodupė ir bažnyčia sudegė. Jau 1944 m. lapkričio mėn. valsčiuje veikė stambūs Lietuvos partizanų junginiai. 1945 m. sausio 5-6 d. per NKVD baudžiamąją operaciją Juodupės valsčiuje nukauti 23 partizanai, sudegintos 9 sodybos. 1946 m. atstatyta bažnyčia.
Po Antrojo pasaulinio karo gyvenvietė išaugo, sparčiai vystėsi audinių pramonė, todėl 1956 m. balandžio 2 d. Juodupė gavo miesto tipo gyvenvietės teises. 1956 m. įsteigta biblioteka, nuo 1960 m. veikė durpių įmonė, paštas, ligoninė, vaistinė. [4]
2002 m. gruodžio 16 d. Vyriausybės nutarimu suteiktas miestelio statusas. 2006 m. patvirtintas Juodupės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. | Rokiškio valsčius | Rokiškio apskritis | |
| 1920–1950 m. | Juodupės valsčiaus centras | Rokiškio apskritis | |
| 1950–1953 m. | Juodupės apylinkės centras | Rokiškio rajonas | Šiaulių sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Juodupės apylinkės centras | ||
| 1995– | Juodupės seniūnijos centras | Rokiškio rajono savivaldybė | Panevėžio apskritis |
Pavadinimo kilmėKeisti
.jpg)
Miesto vardas – hidroniminės kilmės: šiauriniame pakraštyje į Vyžuoną įteka Juodupės upelis (juoda + upė; dešinysis Vyžuonos intakas). Tačiau anksčiau gyvenvietė vadinta Pajuodupiu.
GyventojaiKeisti
 | ||||||
| 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1977 m.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 125 | 1 416 | 2 298 | 2 500 | 2 486 | ||
| 1985 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2004 m. | 2011 m.sur.[13] | ||
| 2 600 | 2 643 | 2 043 | 2 126 | 1 769 | ||
| ||||||
Žymūs žmonėsKeisti
- Jonas Ramanauskas – fabriko „Nemunas“ direktorius, Lengvosios pramonės ministras.
- Petras Marcijonas, Antanas Dabrega – mokyklos ir gimnazijos direktoriai.
Juodupėje gimė:
- Edmundas Čeičys, Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Juozas Motiejūnas, veterinarijos gydytojas, veterinarijos medicinos daktaras.
SportasKeisti
Miestelį garsina ledo ritulio komanda „Juodupė“.[14]
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Pojedupie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 478 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ „Rokiškio rajono savivaldybė - Seniūnijos » Juodupės seniūnija » Apie seniūniją“. naujas.rokiskis.lt. 2012-03-09. Suarchyvuota iš originalo 2020-06-18. Nuoroda tikrinta 2020-06-18.
- ↑ Juodupė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 24 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Juodupė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 715 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Juodupė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 132 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Juodupė 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 149 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ „Juodupė“ taikosi į medalius Archyvuota kopija 2017-02-24 iš Wayback Machine projekto.
NuorodosKeisti
- Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- Monografija „Juodupė. Onuškis“
- Juodupė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 195 psl.