Rokiškio valsčius
55°58′š. pl. 25°35′r. ilg. / 55.96°š. pl. 25.59°r. ilg.
Rokiškio valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1499 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Rokiškis |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Zarasų apskritis (1861–1915) |
Lietuva | |
Rokiškio apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Rokiškio apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Rokiškio apskritis (1944–1950) |
Rokiškio valsčius (rus. Ракишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Rokiškis, 1932 m. būstinė buvo Nepriklausomybės a. 21.
Istorija
redaguotiValsčius minimas nuo 1499 m., kai Ldk Aleksandras savo raštu nustatė valsčiaus ribas. XVI a. pradžioje Rokiškis buvo nedidelio valsčiaus centras, kurio plėtrą skatino Vilniaus–Rygos kelias.[1] Atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[2] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Ragelių valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Obelių rajonui (2 apylinkės) ir Rokiškio rajonui (4 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 8924 | 728 kiemai [3] | 9 seniūnijos | 182 | |
1923 m.[4] | 319 | 11.125 | 2371 | ||
1932 m. | 280 | 11993 | 10 seniūnijos [5] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
211 | 6 apylinkės [6] |
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
---|---|---|
Bareišiai | Bareišių seniūnija | Bareišių apylinkė |
Degsniai | Deksnių seniūnija | Degsnių apylinkė |
Laibgaliai | Laibgalių seniūnija | - |
Lukštai | Lukštų seniūnija | Lukštų apylinkė |
Norkūnai | Narkūnų seniūnija | - |
Rageliai | Ragelių seniūnija | - |
Rokiškis | Rokiškio seniūnija | Rokiškio apylinkė |
Sėlynė | Sėlynės seniūnija | - |
Vyžeičiai | Vyžeičių seniūnija | Vyžeičių apylinkė |
Žiobiškis | Žiobiškio seniūnija | Žiobiškio apylinkė |
Iš viso: | 6 apylinkės |
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1886 | Steponiai | Romas Striupas, rašytojas, prozininkas | 1934 |
1891 | Nadiejiškis | Jonas Kirlys, pedagogas | 1985 |
1892 | Paupė | Vladas Lašas, gydytojas | 1966 |
1896 | Kuosiai | Matas Mickis, agronomas | 1960 |
1906 | Mitragalys | Antanas Milaknis, veterinaras | 1994 |
1911 | Norkūnai | Antanas Dambrauskas, rašytojas | 1995 |
1917 | Lašai | Jonas Laucė, prozininkas | 2003 |
1919 | Gaidžgalė | Vladas Kavoliūnas, menotyrininkas, dainininkas | 1974 |
1920 | Pagrandžiai | Monika Kriukelienė, tautodailininkė audėja | 2019 |
1927 | Zyboliai | Vitas Areška, literatūrologas | 2019 |
1927 | Abeliai | Eugenija Butėnienė, archeologė | 1997 |
1928 | Kuosiai | Jonas Čepulis, veterinaras | 2009 |
1930 | Pagrandžiai | Vytautas Jurkštas, architektas | 1984 |
1932 | Obelynė | Julius Malelė, imtynininkas | 2023 |
1933 | Javolinė | Vilius Jasinevičius, fotografas | |
1933 | Šilelis | Algirdas Nagelė, matematikas | 2005 |
1933 | Žiobiškis | Elvyra Baltinienė, istorikė | |
1937 | Močiekai | Venantas Mačiekus, ekonomistas, kraštotyrininkas | |
1942 | Steponiai | Rimantas Šavelis, rašytojas prozininkas | 2021 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Rokiškio istorija(parengė Algimantas Miškinis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-04).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 661–669 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 116
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 664 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 668–669 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 121