Jautakių piliakalnis

Jautakių piliakalnis
Jautakiu piliaklnis rytu p..JPG
Jautakių piliakalnis iš rytinės pusės

Jautakių piliakalnis
Koordinatės
56°18′42.6″ š. pl. 22°15′30.7″ r. ilg. / 56.311833°š. pl. 22.258528°r. ilg. / 56.311833; 22.258528Koordinatės: 56°18′42.6″ š. pl. 22°15′30.7″ r. ilg. / 56.311833°š. pl. 22.258528°r. ilg. / 56.311833; 22.258528
Savivaldybė Mažeikių rajonas
Seniūnija Tirkšlių seniūnija
Aukštis 15 m
Plotas 45 x 8-­15
Naudotas I tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas 1966, 1970
Tirtas 1975-1977, 1993 m.
Registro Nr. A775K 1P / 23957, 23958, 5340 / AR622
Jautakių piliakalnis
Jautakių piliakalnis

Jautakių piliakalnis su gyvenviete, Pilalė, Pilies kalnas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A775K 1P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR622) – piliakalnis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, Jautakių kaime, Tirkšlių seniūnija. Pasiekiamas iš plento  170  MažeikiaiSkuodas  prieš atsisukimą į Mažeikių pietvakarinį apvažiavimą pasukus į kairę pietų kryptimi į kolektyvinius sodus, už 50 m ­- į kairę rytų kryptimi, 200 m laikantis labiau dešinės – yra priekyje.

PiliakalnisKeisti

Piliakalnis įrengtas Ventos kairiajame krante, prie santakos su Gilupiu esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampio formos, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 45 m ilgio, 8-­15 m pločio. Aikštelės rytinis, pietinis ir vakarinis pakraščiai apardyti, nugriuvę. Apie 1930 m. aikštelės šiaurės rytų kampe buvo kūgio pavidalo pylimo liekanų, kurie vėliau nugriuvo į Ventą. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 1,5 m aukščio (XX a. pradžioje buvęs 3 m aukščio), 17 m pločio pylimas, už kurio iškastas 4 m pločio, iki 1,5 m gylio griovys (tyrimų duomenimis). Piliakalnio pietinėje papėdėje, apie 6 m žemiau aikštelės pietinio krašto, yra 20 x 30 m dydžio terasa. Tyrimų metu pietinėje papėdėje aptikti trys iki 3 m pločio ir 1,5 m gylio grioviai, o čia buvusioje terasoje rasti du 3 m pločio, iki 1,5 m gylio grioviai, iškasti 3 m vienas nuo kito. Šlaitai statūs, 15 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a. Manoma, piliakalnis I tūkstantmečio viduryje ir antroje pusėje buvo papėdės gyventojų slėptuvė.

Piliakalnį labai apardė arimai. Pylimas apaugęs avietėmis, šlaitai - retais lapuočiais, pomiškis iškirstas.[1]

TyrimaiKeisti

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1966 m. atliko Istorijos institutas, 1970 m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. 1975-1976 m. Istorijos instituto archeologai Jonas Stankus ir Algimantas Merkevičius piliakalnio aikštelėje bei pietinėje papėdėje ištyrė 325 m² piliakalnio aikštelės, 166 m² – pietinio šlaito terasos plotą. Aikštelėje rastas 0,3-1,0 m storio kultūrinis sluoksnis su stulpavietėmis, akmeniniu galąstuvu, moliniu svoreliu, žalvariniu žiedu, lipdyta lygiu ir šiurkščiu paviršiumi ir žiesta, puošta banguotiniu raštu keramika, gyvulių kaulais. Aikštelės šiaurės rytų pakraštyje rasta įtvirtinimų – rąstų užtvaros – liekanų. Jos vietoje (užtvara sudegė) vėliau buvo supiltas 1,5 m aukščio pylimas, sutvirtintas akmenimis ir rąstais, ir iškastas 1,5 m gylio ir 4 m pločio griovys. Aikštelės pietvakarinėje dalyje rasta stulpaviečių, manoma, čia buvo 2-3 stulpinės konstrukcijos pastatai, ir akmenų grindinių.

Padarius pylimo pjūvį nustatyta, kad jis piltas per vieną kartą iš molio, o prieš tai piliakalnyje buvusi gyvenvietė buvo apsaugota tik rąstų tvora. Pylimo pakraščius tvirtino apie 0,5 m dydžio iš akmenų krautos dėžės, o jo viršuje stovėjo stulpinės konstrukcijos įtvirtinimai. Ant pylimo viršaus buvo įrengta stačių rąstų užtvara, jos įtvirtinimai atskyrė kalvos dalį su gyvenviete nuo piliakalnio.

GyvenvietėKeisti

Į šiaurės vakarus ir pietvakarius nuo piliakalnio, 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1975­-1977 m. (ištirtas 1777 m² gyvenvietės plotas) ir 1993 m. Iki 150 cm storio I tūkstantmečio - XIII a. kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių, židinių, žalvariniai: žiedas, žvangutis, apyrankės dalis, segių, kitokių dirbinių fragmentų, geležiniai: dalgis, kaplys, cilindrinė spyna, skiltuvas, kalavijo skersinuko fragmentas, peilių, ylų, stiklinis karolis, lygios ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų, gargažių. Ištirtos gyvenvietės 21 atviro židinio (nuo 0,6 x 0,9 m iki 1,0 x 1,2 m dydžio) liekanos; aplink rasta stulpaviečių, akmenų grindinių, dalis jų įrengta lauke – buvo su užtvaromis nuo vėjo. Vakariniame gyvenvietės krašte aptikti gyvenvietės įtvirtinimai -­ iš vidutinio dydžio akmenų krauta 50 cm pločio sienelė-pylimėlis. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[2]

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Ritinės piliakalnis 15 km
Dapšių piliakalnis 7,5 km
Griežės II piliakalnis 9 km
Leckavos piliakalnis 8 km
 
Jedžiotų piliakalnis 34 km
Girdenių piliakalnis 25 km
     
     
     
Žagarės piliakalnis 60 km
Vadagių piliakalnis 12 km
Renavo piliakalnis 13 km
Buožėnų piliakalnis 29 km
Džiuginėnų piliakalnis 35 km
Daubarių piliakalnis 4,5 km
Gyvolių piliakalnis 21 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p.72-­73 (Nr. 253)
  2. Algimantas MerkevičiusJautakių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 602 psl.
  • Ličkūnas S. Mažeikių apskrities piliakalniai // Gimtasai kraštas. Šiauliai, 1934. Nr. 1, p. 50.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 145
  • Merkevičius A. Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, 1978. p. 111–114.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 81.
  • Stankus J. Jautakių (Mažeikių raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, 1978. p. 108–111.

NuorodosKeisti