Atverti pagrindinį meniu
Džiuginėnų piliakalnis
Džiuginėnų piliakalnis.jpeg
Vaizdas nuo piliakalnio į rytus

Džiuginėnų piliakalnis
Koordinatės
55°59′00″ š. pl. 22°11′03.3″ r. ilg. / 55.98333°š. pl. 22.184250°r. ilg. / 55.98333; 22.184250Koordinatės: 55°59′00″ š. pl. 22°11′03.3″ r. ilg. / 55.98333°š. pl. 22.184250°r. ilg. / 55.98333; 22.184250
Savivaldybė Telšių rajonas
Seniūnija Gadūnavo seniūnija
Aukštis 9-11 m
Plotas 45 x 20
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio pabaiga -
II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1948, 1955
Tirtas 1966 m.
Registro Nr. A1379K /24527, 24528, 3470/ AR1193

Džiuginėnų piliakalnis ir gyvenvietė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1379K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1193) – piliakalnis ir gyvenvietė (A1944) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Džiuginėnų kaime, Gadūnavo seniūnija, 4 km nuo Telšių į vakarus, Durbinio kairiajame krante. Pasiekiamas plentu Telšiai – Alsėdžiai išvažiavus iš Telšių miesto, dešinėje prasidėjus kolektyviniams sodams, už didesnio kelio posūkio į dešinę pervažiavus Durbino upelį, yra kairėje į vakarus.

PiliakalnisKeisti

Piliakalnis, dar vadinamas Džiugo kalnu, yra balno pavidalo, įrengtas atskiroje kalvoje, Durbinio kairiajame krante. Jį iš vakarų, pietų ir rytų supa upelio slėnis ir pelkės. Šlaitai 9–11 m aukščio. Aikštelė 45 x 20 m dydžio, iš pietų ją juosia 1,5 m pylimas. Aikštelės rytiniame pakraštyje buvo 6 m skersmens duobė, kurioje 1967 rasta ankstyvosios lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos. Pasak padavimų, piliakalnis yra senovės žemaičių didvyrio Džiugo, kovojusio su kryžiuočiais, kapas.

Piliakalnio šiaurės rytų ir šiaurinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė, tyrinėta 1993 m., 1999 m. ir 2005 m. Joje rastas iki 1,5 m storio kultūrinis sluoksnis, židinių, medinio šulinio liekanos, geležinė diržo sagtis, žalvarinis žiedas, lygios ir žiestos, bangelėmis puoštos keramikos, gyvulių kaulų.[1] 200 m į pietryčius nuo piliakalnio, už Durbinio upelio yra XI a. - XII a. Siraičių kapinynas, tyrinėtas 1956–1957 m. Kapinyne 1901 m. buvo rastas XI a. – XII a. daiktų lobis-auka ar simbolinis kapas.

TyrimaiKeisti

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1999 m. archeologai Zenonas Baubonis ir Bronius Dakanis ištyrė 18 m² plotą. Rasta 1,6 x 3 m dydžio akmenų grindinys, medinio šulinio liekanų, lipdytos brūkšniuotu paviršiumi ir žiestos keramikos, beržo tošių, molio tinko, gyvulių kaulų ir dantų, šlako. Gyvenvietė yra I-ojo tūkstantmečio antrosios pusės - II-ojo tūkstantmečio pradžios.[2]

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Alsėdžių piliakalnis 15 km Daubarių piliakalnis 33 km
Buožėnų piliakalnis 5 km
Renavo piliakalnis 24 km
Gyvolių piliakalnis 31 km
 
Stanelių piliakalnis 15 km
Gelindėnų piliakalnis 11 km
     
     
     
Buišų piliakalnis 21 km
Kalnėnų piliakalnis 3 km
Stalgėnų piliakalnis 19 km
Lekemės piliakalnis 18 km
Lauko Sodos piliakalnis 8 km
Paplienijos piliakalnis 15 km
Getautės piliakalnis 11 km
Šatrija 25 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 6 (Nr. 168)
  2. Zenonas BaubonisDžiuginėnų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 50 psl.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 189
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
  • Zenonas Baubonis, Bronius Dakanis. Džiuginėnų piliakalnio senovės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 86–87.
  • Tadas Daugirdas. Piliakalniai // Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai. Vilnius, 1994. p. 7–14.
  • Dowgird T. O dwóch mogilach książecych z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi // Wisła, 1889. T. III, p. 384-389.
  • Liudvikas Adomas Jucevičius. Raštai. Vilnius, 1959.
  • Perkowski J. Senovės gadynės pėdsakai Telšių apskrity // Gimtasai kraštas. Šiauliai. 1934. Nr. 2, p. 112–114; Nr. 3–4, p. 160–163.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 77-79.
  • Motiejus Valančius. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius, 1972. T. I, p. 319–402.
  • Vitas Valatka. Žalvario amžiaus stovykla // Muziejai ir paminklai. Vilnius, 1969. p. 65–67.
  • V. Valatka. Džiugo kalnas // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius, 1973 m. Nr. 8, p. 51–52.

NuorodosKeisti