Atverti pagrindinį meniu
Jao
Jao šokėjai
Jao šokėjai
Gyventojų skaičius ~3 mln.
Populiacija šalyse Malavio vėliava Malavis: ~1,4 mln.
Tanzanijos vėliava Tanzanija: ~6000000
Mozambiko vėliava Mozambikas: ~6000000
Kalba (-os) jao, suahilių, tumbukų, anglų, čevų
Religijos islamas, krikščionybė, prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės makondžiai, ngindai, mverai, suahiliai, kiti bantai
Commons-logo.svg Vikiteka: JaoVikiteka

Jao (sav. wayao) – Afrikos tauta, priklausanti bantams. Gyvena Rytų Afrikoje: vakarų Malavyje, pietų Tanzanijoje ir pietų Mozambike. Populiacija apie 3 mln. žmonių. Kalba jao kalbos, priskiriamos bantų kalbų šakai, tarmėmis – amakalių, masakingų, mangočių, mvembų. Dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai, yra krikščionių (katalikų ir protestantų).

Platus jao kalbos ir kultūros paplitimas susijęs su šios tautos glaudžiais prekybiniais ryšiais su Rytų Afrikos pakrantėmis XVIXIX a. Tuo metu jao gentys sudarydavo laikinas sąjungas. Patyrė ženklią suahilių įtaką.

Tradiciniai verslai – pasėlinė-lydiminė žemdirbystė (soros, kukurūzai, batatai, ryžiai, anakardžiai, žemės riešutai, sorgai), žvejyba (upėse, ežeruose), gyvulininkystė (mėsiniai galvijai). Išvystę geležies lydymą ir kalybą, karnų apdirbimą. Tanzanijoje ir Mozambike sudarę kooperatyvinius ūkius. Dirba sezoninius darbus.

Jao kaimai padriko plano, kartais kompaktiški, linijinio plano. Būstas stačiakampio plano, iš karčių bei žalgų griaučių, perpintų bambukais. Sienos apteptos moliu, stogas dvišlaitis iš žolės arba palmių lapų. Svirnas, vištidė ir smulkių gyvulių žardas įrengtas vidur namo. Tradicinės aprangos nebevilki.

Išlikusios matrilateralinės egzogaminės gentinės grupės, didžiosios šeimos, protėvių kulto ir gamtos galių garbinimo bruožai.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Яо (Африка),Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.