Protėvių kultas
Protėvių kultas – mirusių žymių genties, giminės žmonių, tokių kaip vadai, žyniai, patriarchai, garbinimas. Manoma, kad tai viena seniausių religinio kulto formų, būdinga daugeliui religijų. Protėvių kultas siejasi su tikėjimu pomirtiniu gyvenimu, tuo, kad mirusiųjų vėlės gali veikti gyvųjų gyvenimą. Protėvių kultas yra susipynęs su mirusiųjų kultu, laikomas viena iš jo apraiškų.[1]
Protėvių kultas dar pirmojoje XX a. pusėje gyvavo šintoizme – tuomet valstybinėje Japonijos religijoje.[1]
Visuotinė lietuvių enciklopedija teigia, kad terminas protėvių kultas nėra tikslus, nes, pasak nemažos dalies šiuolaikinių religijotyrininkų, protėviai nebuvo prilyginami dievybėms, o tik vienaip ar kitaip pagerbiami.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Protėvių kultas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 233 psl.
- ↑ Protėvių kultas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
|
Šis su religija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |