Jūra – didelis sūraus vandens telkinys, turintis sąlytį su vandenynu arba didelis sūrus ežeras. Vandens telkinių pavadinimas jūra yra sąlyginis, kadangi kai kurie ežerai (pvz., Negyvoji jūra) ar įlankos (pvz., Azovo jūra) vadinami jūromis, nors yra didesnių už juos, vadinamų ežerais (Tanganika) ar įlankomis (Gvinėjos įlanka). Kartais jūros terminas vartojamas kaip vandenyno sinonimas („už jūrų marių“).

Viduržemio jūra
Audra Baltijos jūroje (Nežinomo dailininko paveikslas 1760 m.)

Tarptautinė hidrografijos organizacija leidžia vandenynų ir jūrų ribų sąvadą (angl. Limits of Oceans and Seas[1]). Trečiasis leidimas, išleistas 1953 m., daugeliui regionų nebetinka. Atnaujinto sąvado, paruošto 2000 m., dar nepatvirtino Australija, tačiau jame minimais apibrėžimais naudojasi IHO ir kitos jos narės.

Jūros druskingumas redaguoti

Vandenynuose gausu mineralų, kuriuos, išplautus iš sausumos uolienų, atplukdo upės. Daugiausiai esti chloro ir natrio – susijungę jie sudaro valgomąją druską (natrio chloridą). Vidutinis vandenynų druskingumas – 35 g/l, tai reiškia, kad 1 litre vandenynų vandens esti 35 gramai įvairių druskų. Sūriausio pasaulio vandens telkinio, Negyvosios jūros, druskingumas – 320 g/l.

Pasaulio jūros pagal vandenynus redaguoti

Ramusis vandenynas redaguoti

Atlanto vandenynas redaguoti

Indijos vandenynas redaguoti

Arkties vandenynas redaguoti

Jūros prie Antarktidos redaguoti

Uždarosios jūros (ežerai) redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „Limits of Oceans and Seas, 3rd edition“ (PDF). International Hydrographic Organization. 1953. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-10-08. Nuoroda tikrinta 7 February 2010.

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose