Arkties vandenynas
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Arkties vandenynas – mažiausias žemės vandenynas. Plyti aplink Šiaurės ašigalį, į šiaurę nuo Eurazijos ir Šiaurės Amerikos. Jungiasi su Ramiuoju vandenynu Beringo sąsiauriu, su Atlanto vandenynu tarp Grenlandijos ir Skandinavijos.
Arkties vandenynas apima didelius plotus aplink šiaurės ašigalį ir pasižymi atšiauriomis klimato sąlygomis, ledų gausumu ir palyginti nedideliu gyliu. Su jūromis užima 14,75 mln. km². Vidutinis gylis – 1 225 m, giliausia vieta – Grenlandijos jūroje riftiniame lūžyje tarp Grenlandijos ir Amundseno dubumų (5 550 m). Šią vietą 2019 m. rugpjūčio 24 d. pasiekė ir išmatavo Viktoras Veskovo su savo ekspedicija.[1]
Dėl gausybės plaukiojančių lyčių, ledkalnių, didžiulių ledo plotų, šis vandenynas buvo pavadintas „Šiaurės ledinuotasis vandenynas“. Vėliau pervadintas Arkties vardu (gr. arktos – lokys, „Didžiojo Lokio žvaigždynas“), nes plyti po „Didžiojo Lokio žvaigždynu“, t. y. tolimoje šiaurėje.
Klimato ypatybes Arkties vandenyne nulemia poliarinė vandenyno padėtis. Virš jo vyrauja arktinės oro masės. Vidutinė oro temperatūra svyruoja nuo -20 iki -40 °C, o vasarą artima 0 °C. Vasarą dažni rūkai. Arkties vandenyną gerokai sušildo šiltesni Atlanto ir Ramiojo vandenyno vandenys. Būdingiausia vandenyno ypatybė – ledynai, kurie čia susidaro dėl žemos temperatūros ir palyginti nedidelio paviršinio vandens druskingumo, nes vandenį nugėlina iš žemynų sutekančios vandeningos upės. Pastarąjį dešimtmetį ledas labai suplonėjo ir, jei klimatas ir toliau šiltės, vasarą gali visai ištirpti.
Vandenyno pakrantės daugiausia žemos ir tik vietomis kalnuotos. Gausu salų – Naujojo Sibiro, Špicbergeno salynas, Naujosios Žemės ir kt. Dėl atšiaurių klimato sąlygų pakrantės ir salos mažai apgyvendintos.
Arkties vandenyno šelfe atrasta įvairių naudingųjų iškasenų: naftos ir gamtinių dujų telkinių, gausu įvairių rūdų ir kt., tačiau biologiniai turtai nėra gausūs. Paatlantės rajone žvejojama, renkami dumbliai, medžiojami ruoniai, tačiau griežtai draudžiama banginių medžioklė.
Vandenynui priklausančios jūros
redaguoti
|
|
Didžiausios vandenyno salos
redaguotiStambiausios upės įtekančios į vandenyną
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Amos, Jonathan (2019-09-09). „US adventurer reaches deepest points in all oceans“ (britų anglų). Nuoroda tikrinta 2019-09-10.