Laptevų jūra

Laptevų jūra (rus. море Лаптевых, jak. Лаптевтар байҕаллара) – nedidelė Arkties vandenyno jūra šiaurinėje Sibiro pakrantėje (Rusija), apribota Taimyro pusiasaliu ir Šiaurės Žemės salynu vakaruose, ir Naujojo Sibiro salomis ir Kotelno sala rytuose. Vakaruose jungiasi su Karos jūra ir rytuose su Rytų Sibiro jūra.

Anksčiau vadinta Sibiro jūra, pervadinta 1935 m. po brolių Charitono ir Dmitrijaus Laptevų, pažymėjusių šios jūros krantus 1735–1740 m. ekspedicijos metu.

Geografija

Plotas apie 662 000 km², vidutinis gylis – 578 m, didžiausias gylis – 3 385 m.

Didelės įlankos įsiterpia į krantus. Gausu upių, didžiausia – Lena. Kai kurios upės formuoja plačias deltas. Daug įvairios kilmės ir gamtovaizdžio salų, ypač vakarinėje dalyje.

Dugno reljefas

Dugno reljefą ir kranto liniją formavo senovinės upės ir ledynai. Jūros dugnas yra mažai nuožulnus, staiga lūžtantis ir nusileidžiantis link Arkties vandenyno. Jūros dugnas daugiausiai padengtas dumblu, seklesni rajonai padengti smėliu ir sąnašomis. Rytuose, po plonu sąnašų sluoksniu, susidariusi labai seno ledo liekanų storymė.

Vandens sudėtis

Upių ir ledo tirpsmo vanduo sudaro apie 135 cm storio gėlo vandens sluoksnį. Žiemą druskingumas pietrytinėje jūros dalyje siekia 20–25‰, šiaurinėje dalyje – 34‰, o vasarą druskingumas nukrenta iki 5-10‰ pietryčiuose ir iki 30-32‰ šiaurėje.

Klimatas

Oro temperatūra žemiau 0 °C šiaurinėje dalyje būna 11 mėnesių, o pietinėje dalyje 9 mėnesius per metus. Vidutinė temperatūra sausį būna nuo -31° iki -34 °C, žemiausia temperatūra -50 °C. Liepą vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje vos aukščiau užšalimo taško, o pietuose apie +6 °C, o aukščiausia temperatūra +10 °C. Krantuose aukščiausia temperatūra gali pasiekti net +24 °C. Žiemą čia dažnos audros, pūgos, vėtros; vasarą sniego škvalai ir rūkai.

Didžiąją metų dalį jūrą būna sukaustęs ledas. Žiemą vandens temperatūra po ledu siekia apie -0,8 °C pietryčiuose ir apie -1,8 °C šiaurėje; gelmėje temperatūra svyruoja nuo -1,6° iki -1,7 °C. Vasarą ledo nepadengtuose regionuose plonas vandens sluoksnis įšyla aukščiau užšalimo taško.

Ekonomika

Žmonės, gyvenantys šios jūros pakrantėse, maitinasi lašišomis ir kitomis žuvimis. Tarp žinduolių paminėtini ruoniai, jūrų vėpliai ir poliarinės meškos. Laptevų jūra yra Šiaurės jūrų kelyje, Tiksis – pagrindinis uostas. Mediena, statybinės medžiagos ir kailiai yra svarbiausi jūra gabenami kroviniai.

Augalija ir gyvūnija

Baltoji pelėda

Sniegstartė

Dėl atšiauraus klimato gyvūnų ir augalų populiacija jūroje nėra gausi. Laptevų jūros augaliją daugiausiai sudaro titnagdumbliai (apie 100 rūšių). Taip pat būna ir žaliadumblių ir melsvabakterių. Esantis fitoplanktonas būdingas sūresniam vandeniui, jo koncentracija yra apie 0,2 mg/l. Yra apie 30 zooplanktono rūšių, kurio koncentracija yra 0,467 mg/l.^[1] Pakrantės augmeniją sudaro daugiausiai samanos, kerpės ir keletas žydinčių augalų: uolaskėlė, anksta ir maža gluosninių augalų populiacija.^[2] Tarp retų induočių pasitaiko glažučių ir uolaskėlių.