Karos jūra
Karos jūra (rus. Карское море) – pakraštinė Arkties vandenyno jūra Rusijos šiaurinėje pakrantėje. Iš vakarų juosia Naujoji Žemė, iš pietų – Sibiras (su Gydano, Jamalo ir Taimyro pusiasaliais), iš rytų – Šiaurinė Žemė, iš šiaurės – Prano Juozapo Žemė. Karos Vartų, Jugros sąsiauris ir Matočkin Šaro sąsiauriai jungia Karos jūrą su Barenco jūra, Šokalskio sąsiauris ir Vilkickio sąsiauris – su Laptevų jūra.
Jūros pakraščiuose gausu salų – Nordenšeldo salynas, Arkties Instituto salos, CVK Izvestijų salos, Kirovo salos, Baltoji, Diksono sala, Taimyras, Akmeninės salos, Elnių sala, Ušakovo sala. Pietinė pakrantė smarkiai išraižyta įlankų ir gilių užutėkių (Obės užutėkis, Jenisiejaus įlanka, Gydano įlanka, Piasinos įlanka, Baidaratos užutėkis).
Karos jūra susidarė po paskutinio ledynmečio ištirpus ledynui. Diduma jūros dengia šelfą, o jos gylis mažiau nei 200 m, plotas 880 000 km², didžiausias gylis 620 m. Dugno nuosėdos: šiaurėje karbonatinės ir terigeninės, pietuose akumuliacinės.[1]
Jūros dugne yra daug plačių terasų, kurios leidžiasi iš pietvakarių (kur jūra labai sekli) į šiaurę ir vakarus. Šelfą kerta dvi gilios įdubos. Vasarą į Karos jūrą iš upių Sibiro pakrantėje įteka gausybė gėlo vandens. Dėl to paviršiaus druskingumas svyruoja, nuo maždaug 33 ‰ beveik visoje jūroje žiemą iki 10–12 ‰ netoli Obės ir Jenisiejaus upių žiočių vasaros pradžioje. Nuo gruodžio iki birželio dauguma jūros būna sukaustyta ledo. Liepos–rugpjūčio mėnesiais priešingai, daugiau kaip 90 % jūros būna neužšalusi, tačiau paviršiaus temperatūra niekada nepakyla aukščiau 4–5 °C. Virš jūros dažnai tvyro rūkas, dažnos audros. Potvyniai vyksta kas pusė paros, jų aukštis iki 1 m.
Vasarą Karos jūra yra svarbus prekių gabenimo kelias į Vakarų Sibirą ir iš jo, įskaitant naftą ir gamtines dujas, kurių dideli telkiniai buvo aptikti Obės-Jenisiejaus regione. Pramoninė žvejyba (sykai, plekšnės, palijos, menkės).[2] Pagrindinis uostas – Diksonas. Jūriniai laivai pasiekia Jenisiejaus žemupyje esančius Dudinkos ir Igarkos uostus.
Karos jūra pavadinta pagal į ją Jugros pusiasalyje įtekančią Karos upę. Pradžioje pakrantėmis plaukioję pomorai Karos jūra vadino tik vakarinę šios jūros dalį.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Karos jūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 200
- ↑ В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.