Ilguva
Ilguva, 2020.JPG
Ilguvos dalis Nemuno slėnyje
Ilguva
Ilguva
Koordinatės 55°03′47″š. pl. 23°19′26″r. ilg. / 55.063°š. pl. 23.324°r. ilg. / 55.063; 23.324 (Ilguva)Koordinatės: 55°03′47″š. pl. 23°19′26″r. ilg. / 55.063°š. pl. 23.324°r. ilg. / 55.063; 23.324 (Ilguva)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybės vėliava Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija Kriūkų seniūnija
Gyventojų (2021) 139
Commons-logo.svg Vikiteka Ilguva
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Ilguvà
Kilmininkas: Ilguvõs
Naudininkas: Ìlguvai
Galininkas: Ìlguvą
Įnagininkas: Ìlguva
Vietininkas: Ilguvojè
Istoriniai pavadinimai lenk. Iłgów, Poniki[2]
Panemuniu regioninis parkas.png

Ilguva – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, 5 km į vakarus nuo Kriūkų, Panemunių regioniniame parke. Kaimo pakraščiu teka Nemuno intakas Nyka. Seniūnaitijos centras. Stovi Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (nuo 1814 m., yra vertingas paveikslas „Marija su Kūdikiu“, dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis) ir varpinė, veikia biblioteka, Šakių rajono pensionatas, išlikęs Ilguvos dvarasXVIII a. pabaigos dvaro sodybos pastatai – liaudiškojo klasicizmo stiliaus rūmai, kumetynas, kluonas, oficina, arklidės.

Nemunas ties Ilguva

EtimologijaKeisti

Iki XVIII a. kaimas vadinamas Panykiais, kurie minimi nuo 1583 m. Panykiai buvo vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Nykos upelio.[3] 1758 m. didžiulę valdą abipus Nemuno įgijo Medininkų katedros prelatas V. Talkas-Grincevičius Ilguvietis (Viktoras Grincevičius-Ilgauskas), nuo kurio vardo kaimas pradėtas vadinti Ilguva (dvarininkinis vietovardis).[4]

IstorijaKeisti

Vietovėje gyventa dar akmens amžiuje. Į pietvakarius nuo Ilguvos yra I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Dulinčiškių piliakalnis, už jo Misiūnų piliakalnis, rytuose – Žuklijų piliakalnis ir kiti Panemunės piliakalniai, dauguma jų su gyvenvietėmis.

Nuo 1583 m. minimi Panykiai, XVIII a. pervadinti Ilguva. 1765 m. pastatyta medinė bažnyčia, kuri 1813 m. sudegė. Medinius dvaro rūmus XVIII a. pabaigoje pastatydino karaliaus Stanislovo Augusto dvaro šambelionas Jonas Grincevičius. Pastatas atgręžtas į Nemuną stovi ant aukšto 80 m aukščio skardžio.

XIX a. veikė spirito varykla, malūnas, plytinė, kalkinė. 1818 m. įkurta mokykla, kurioje 18361939 m. mokytojavo Antanas Tatarė. Ilguvos savininkai broliai H. ir P. Grincevičiai rėmė 1863 m. sukilėlius, todėl Rusijos imperijos valdžios buvo suimti ir ištremti į Tobolsko guberniją. Dvare gyveno J. Talkas-Hryncevičius. Nuo 1895 m. dvarą valdė E. Mlynarskis. XX a. pradžioje čia lankėsi ir kūrė Polis Kochanskis, Mykolas Elvyras Andriolis, Ignacas Paderevskis, Ferdinandas Ruščicas, Karolis Šimanovskis, Stasys Šimkus, Stefanas Žeromskis, po 1918 m. – Juozapas Albinas Herbačiauskas, Kazys Šimonis. Dvare vyko koncertai, buvo sukaupta apie 1000 m. knygų biblioteka. 1918 m. Ilguvoje įsteigta mokykla, parduotuvė, vėliau paštas.

Po II pasaulinio karo Ilguvos apylinkėse veikė Tauro apygardos Lietuvos partizanai.[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191922 m. Ilguvos valsčiaus centras Šakių apskritis
19221950 m. Paežerėlių valsčius
19501963 m. Ilguvos apylinkė (1950–1954 m. jos centras) Šakių rajonas
19631995 m. Kriūkų apylinkė
1995 Kriūkų seniūnija Šakių rajono savivaldybė

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1881 m. 1888 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9]
219 102 102 122 336 284
1985 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
145 228 198 159 139 -


Žymūs žmonėsKeisti

Kaime gimė:

Ilguvos dvaro Misiūnų palivarke gyveno iki 1941 m. birželio 14 d. suėmimo ir išgabenimo į nelaisvę Lietuvos valstybės veikėjas Stasys Šilingas (1885–1962, perlaidotas iš Kelmės į Ilguvos kapines), Lietuvos laisvės armijos vadas generolas Motiejus Pečiulionis.

LiteratūraKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Iłgów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 266 psl. (lenk.)
  3. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 138
  4. Giedrė Jankevičiūtė. Lietuva (vadovas). – Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. // psl. 367.
  5. Albinas VaičiūnasIlguva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 772 psl.
  6. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. IlguvaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 640 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Albinas Vaičiūnas. Ilguva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 48
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

NuorodosKeisti