Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

55°03′51″š. pl. 23°19′17″r. ilg. / 55.064197°š. pl. 23.321389°r. ilg. / 55.064197; 23.321389

Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Šakių
Savivaldybė Šakių rajonas
Gyvenvietė Ilguva
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1814 m.

Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Ilguvos kaime, 3,5 km į pietryčius nuo Veliuonos, prie Nemuno ir Nykos santakos. Liaudies architektūros formų.

Bažnyčios varpinė

Istorija redaguoti

Upytės seniūnas Pranciškus Grincevičius 1765 m. pastatė bažnyčią. Ji buvo Veliuonos filija. 1794 m. įkurta parapija. 1813 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė.

Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1822 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. 19071909 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, turėjęs biblioteką. Po Antrojo pasaulinio karo ilgai klebonavęs Jonas Rakauskas bažnyčią suremontavo.

Architektūra redaguoti

Bažnyčia yra architektūros paminklas.[1] Ji liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su 2 šoniniais priestatais, apside ir 3 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventorius aptvertas medinių statinių tvora, skiriančia nuo civilinių kapinių. Jame stovi medinė 3 aukštų varpinė.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. „Varpinė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos redaguoti