Paežerėlių valsčius
55°04′š. pl. 23°25′r. ilg. / 55.07°š. pl. 23.41°r. ilg.
Paežerėlių valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1867 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Paežerėliai, Kriūkai (1932) |
Rusijos imperija | |
Suvalkų gubernija | Naumiesčio apskritis (1867–1915) |
Lietuva | |
Šakių apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Šakių apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Šakių apskritis (1944–1950) |
Paežerėlių valsčius (iki 1918 m. pabaigos Sviatošino valsčius, rus. гмина Святошинъ, lenk. gmina Światoszyn) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemuno krante. Centrai – Kriūkai (kurį laiką – Paežerėliai).
Istorija
redaguotiValsčius įkurtas XIX a. pradžioje, vėliau atkurtas 1867 m. Suvalkų gubernijoje. 1931 m. gegužės 22 d. 58 vietovės perduotos atkurtam Ilguvos valsčiui. Paežerėlių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šakių rajonui (7 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1888 m.[1] | 4133 | ||||
1923 m.[2] | 90 | 4306 | 878 | ||
1932 m. | 97 | 5030 | 13 seniūnijų [3] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
91 | 7 apylinkės [4] |
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
---|---|---|
Gegužiai | Gegužių seniūnija | - |
Gerdžiūnai | Gerdžiūnų seniūnija | Gerdžiūnų apylinkė |
Ilguva | Ilguvos seniūnija | Ilguvos apylinkė |
Jokūboniai | Jokūbonių seniūnija | - |
Kriūkai | Kriūkų seniūnija | Kriūkų apylinkė |
Leoniškiai | Leoniškių seniūnija | Leoniškių apylinkė |
Morkai | Morkų seniūnija | - |
Puniškiai | Puniškių seniūnija | - |
Sutkai | Sutkų seniūnija | Sutkų apylinkė |
Tervydoniai | Tirvydonių seniūnija | - |
Žeimis | Žeimių seniūnija | - |
Žemoji Panemunė | Panemunės seniūnija | Žemosios Panemunės apylinkė |
Žuklijai | Žuklijų seniūnija | Žuklijų apylinkė |
Iš viso: | 13 seniūnijų | 7 apylinkės |
Gyvenvietės
redaguoti1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Andruniškės vs.
- Antubiškių (Kalmukų) k.
- Baradiškių k.
- Bartulių k.
- Buožių k.
- Burbų (Žemaitėlių) k.
- Čerbiškės k.
- Dulinčiškių k.
- Eičiūnų k.
- Eiginų k.
- Gegužių k.
- Gerdžiūnų k.
- Ilguvos dv.
- Ilguvos k.
- Ilguvos Maž. vs.
- Joginiškių k.
- Jokūbonių k.
- Jokūbonių Naujųjų k.
- Juškių k.
- Klaugių k.
- Kmitiškės vs.
- Kreivių k.
- Kriūkų mstl.
- Kulnių k.
- Kumečių k.
- Leoniškių I k.
- Leoniškių II k.
- Liepalotėlių (Bundžių) k.
- Liudvinavos (Naudvario) plv.
- Margovos (Naujienos) k.
- Meškioliūnų k.
- Mikniškės k.
- Mišiūnų dv.
- Morkų k.
- Nareikų k.
- Paežerėlių k.
- Paizdagių k.
- Pajotulių k.
- Paluolių (Savalkėlių) k.
- Pamiontkos (Padainių Balynių)
- Panemuniškių k.
- Patašių k.
- Piesčių k.
- Pypliškės k.
- Prasčiūnų k.
- Puidokų k.
- Puniškių k.
- Ranynės k.
- Raponiškių vs.
- Rimosiškių k.
- Skardupių (Kedebliškių) k.
- Soboliškių k.
- Sutkiškių k.
- Sutkų k.
- Svetošino dv.
- Svirgalų k.
- Šalnynės (Žemliuvkos) vs.
- Tirvidonių k.
- Tūbiškių k.
- Tučių k.
- Tvirbutų plv.
- Urlikiškės (Jonikynės, Eižikyn
- Vaidgirio k.
- Vedegiškių k.
- Vedegiškių Nauj. k.
- Zigmantiškės k.
- Žeimio plv.
- Žemosios Panemunės mstl.
- Žuklijų k.
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 4306 žmonės:
Žymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1883 | Gegužiai | Pranciškus Juškaitis, kunigas | 1961 |
1892 | Šalnynė | Antanas Sutkus, režisierius, pedagogas | 1968 |
1897 | Sviatošinas | Kazys Germanas, valstybės veikėjas | 1980 |
1933 | Gegužiai | Albinas Vaičiūnas, kultūros istorikas | 2023 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 122
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 680 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 688 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 126