Jurbarko valsčius

Jurbarko valsčius
Laikotarpis: XV a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Jurbarkas

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	(XV–XVI a.)

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Raseinių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Raseinių apskritis (1941–1944)

Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR	Raseinių apskritis (1944–1947) Jurbarko apskritis (1947–1950)

Jurbarko valsčius (rus. Юрбургская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante. Centras – Jurbarkas. 2018 m. išleista Jurbarko valsčiaus kronika.^[1]

IstorijaKeisti

Valsčius minimas dar 1561 m.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jurbarko rajonui (16 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923 m.^[2]	324	10.344	2001
1949-01-01 (išsamiau)	326			16 apylinkių ^[3]

SuskirstymasKeisti

XIX a. valsčiaus kaimai skirstėsi į 5 seniūnijas. Ši sistema buvo nustatyta 1872 m. Tos seniūnijos ne tik teritoriškai, bet ir priklausomybe – vienos priklausė valstybei, kitos žemvaldžiams bajorams (iki valstiečių reformos).^[4]

Pagrindinė gyvenvietė	Apylinkė, 1949 m.^[5]
Antkalniškiai	Antkalniškių apylinkė
Girdžiai	Girdžių apylinkė
Jokūbaičiai I	Jokūbaičių apylinkė
Kuturiai	Kuturių apylinkė
Lukšiai	Lukšių apylinkė
Meškininkai	Meškininkų apylinkė
Paantvardys	Paantvardžio apylinkė
Pašventys	Pašvenčio apylinkė
Rotuliai	Rotulių apylinkė
Skirsnemunė	Skirsnemunės apylinkė
Skirsnemuniškiai I	Skirsnemuniškių apylinkė
Smukučiai	Smukučių apylinkė
Švendriškiai	Švendriškių apylinkė
Vertimai	Vertimų apylinkė
Žindaičiai	Žindaičių apylinkė
Žiobrininkai	Žiobrininkų apylinkė
Iš viso:	16 apylinkių

GyventojaiKeisti

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1873	Paantvardys	Jurgis Baltrušaitis, poetas	1944
1892	Lukšiai	Antanas Giedraitis-Giedrius, rašytojas, pedagogas	1977
1892	Rotuliai	Kazimieras Ambrozaitis, filosofas	1957
1894	Juodaičiai	Antanas Jokimas, architektas	1964
1894	Smukučiai	Antanas Tamošaitis, teisininkas	1940
1906	Klišiai	Juozas Gustas, kunigas	1958
1910	Geišiai	Petronėlė Bernadišienė, kalbininkė	1993
1912	Žindaičiai	Vladas Baltrušaitis, muzikas	1975
1920	Smukučiai	Elena Červinskienė, literatūrologė	2003
1921	Dainiai	Jonas Macaitis, leksikografas	1989
1928	Paskynai	Antanas Barčas, aktorius	1990
1929	Rotuliai	Elzė Galnaitytė, kalbininkė
1932	Kalnėnai	Antanas Kaminskas, technologas	2010
1933	Kuturiai	Jonas Juškaitis, poetas	2019
1933	Jerubiškiai	Bronislovas Martinkus, ekonomistas
1938	Žvirblaukys	Jonas Ambrukaitis, pedagogas
1938	Skirsnemunė	Juvencijus Deikus, inžinierius mechanikas
1938	Kažemėkai	Juozapas Edvardas Misevičius, matematikas
1943	Naujasodžiai	Eugenijus Algimantas Bagdanskis, inžinierius
1943	Kuturiai	Viktoras Blažys, karininkas

ŠaltiniaiKeisti

↑ Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai. – Vilnius, Margi raštai, 2018. Parengė Arnoldas Piročkinas.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28
↑ Galime didžiuotis Jurbarko miesto istorija. 2012-04-10, Jkgg.lt (tikrinta 2021-10-27).
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 29

[1] Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai. – Vilnius, Margi raštai, 2018. Parengė Arnoldas Piročkinas.

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[3] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28

[4] Galime didžiuotis Jurbarko miesto istorija. 2012-04-10, Jkgg.lt (tikrinta 2021-10-27).

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 29

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]