Jurbarko valsčius

Jurbarko valsčius
Laikotarpis: XV a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Jurbarkas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija (XV–XVI a.)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Raseinių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Raseinių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Raseinių apskritis (1944–1947)
Jurbarko apskritis (1947–1950)

Jurbarko valsčius (rus. Юрбургская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante. Centras – Jurbarkas. 2018 m. išleista Jurbarko valsčiaus kronika.[1]

IstorijaKeisti

Valsčius minimas dar 1561 m.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jurbarko rajonui (16 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923 m.[2] 324 10.344 2001
1949-01-01
(išsamiau)
326 16 apylinkių [3]

SuskirstymasKeisti

XIX a. valsčiaus kaimai skirstėsi į 5 seniūnijas. Ši sistema buvo nustatyta 1872 m. Tos seniūnijos ne tik teritoriškai, bet ir priklausomybe – vienos priklausė valstybei, kitos žemvaldžiams bajorams (iki valstiečių reformos).[4]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[5]
Antkalniškiai Antkalniškių apylinkė
Girdžiai Girdžių apylinkė
Jokūbaičiai I Jokūbaičių apylinkė
Kuturiai Kuturių apylinkė
Lukšiai Lukšių apylinkė
Meškininkai Meškininkų apylinkė
Paantvardys Paantvardžio apylinkė
Pašventys Pašvenčio apylinkė
Rotuliai Rotulių apylinkė
Skirsnemunė Skirsnemunės apylinkė
Skirsnemuniškiai I Skirsnemuniškių apylinkė
Smukučiai Smukučių apylinkė
Švendriškiai Švendriškių apylinkė
Vertimai Vertimų apylinkė
Žindaičiai Žindaičių apylinkė
Žiobrininkai Žiobrininkų apylinkė
Iš viso: 16 apylinkių

GyventojaiKeisti

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1873 Paantvardys Jurgis Baltrušaitis, poetas 1944
1892 Lukšiai Antanas Giedraitis-Giedrius, rašytojas, pedagogas 1977
1892 Rotuliai Kazimieras Ambrozaitis, filosofas 1957
1894 Juodaičiai Antanas Jokimas, architektas 1964
1894 Smukučiai Antanas Tamošaitis, teisininkas 1940
1906 Klišiai Juozas Gustas, kunigas 1958
1910 Geišiai Petronėlė Bernadišienė, kalbininkė 1993
1912 Žindaičiai Vladas Baltrušaitis, muzikas 1975
1920 Smukučiai Elena Červinskienė, literatūrologė 2003
1921 Dainiai Jonas Macaitis, leksikografas 1989
1928 Paskynai Antanas Barčas, aktorius 1990
1929 Rotuliai Elzė Galnaitytė, kalbininkė
1932 Kalnėnai Antanas Kaminskas, technologas 2010
1933 Kuturiai Jonas Juškaitis, poetas 2019
1933 Jerubiškiai Bronislovas Martinkus, ekonomistas
1938 Žvirblaukys Jonas Ambrukaitis, pedagogas
1938 Skirsnemunė Juvencijus Deikus, inžinierius mechanikas
1938 Kažemėkai Juozapas Edvardas Misevičius, matematikas
1943 Naujasodžiai Eugenijus Algimantas Bagdanskis, inžinierius
1943 Kuturiai Viktoras Blažys, karininkas

ŠaltiniaiKeisti

  1. Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai. – Vilnius, Margi raštai, 2018. Parengė Arnoldas Piročkinas.
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28
  4. Galime didžiuotis Jurbarko miesto istorija. 2012-04-10, Jkgg.lt (tikrinta 2021-10-27).
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 29