Jurbarko valsčius
55°05′š. pl. 22°46′r. ilg. / 55.08°š. pl. 22.77°r. ilg.
Jurbarko valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Jurbarkas |
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
Žemaitijos seniūnija | (XV–XVI a.) |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
Lietuva | |
Raseinių apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Raseinių apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Raseinių apskritis (1944–1947) Jurbarko apskritis (1947–1950) |
Jurbarko valsčius (rus. Юрбургская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante. Centras – Jurbarkas. 2018 m. išleista Jurbarko valsčiaus kronika.[1]
Istorija
redaguotiValsčius minimas dar 1561 m. Atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jurbarko rajonui (16 apylinkių).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 6417 | 984 kiemai [3] | 5 seniūnijos | 60 | |
1923 m.[4] | 324 | 10.344 | 2001 | ||
1932 m. | 330 | 12215 | 15 seniūnijų [5] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
326 | 16 apylinkių [6] |
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguotiXIX a. valsčiaus kaimai skirstėsi į 5 seniūnijas. Ši sistema buvo nustatyta 1872 m. Tos seniūnijos ne tik teritoriškai, bet ir priklausomybe – vienos priklausė valstybei, kitos žemvaldžiams bajorams (iki valstiečių reformos).[8]
Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[9] | Apylinkė, 1949 m.[10] |
---|---|---|
Antkalniškiai | Antkalniškių seniūnija | Antkalniškių apylinkė |
Bandzinai I | Bandzinų seniūnija | - |
Girdžiai | Girdžių seniūnija | Girdžių apylinkė |
Jokūbaičiai I | Jokubaičių seniūnija | Jokūbaičių apylinkė |
Kuturiai | Kuturių seniūnija | Kuturių apylinkė |
Lukšiai | Lukšių seniūnija | Lukšių apylinkė |
Meškininkai | Meškininkų seniūnija | Meškininkų apylinkė |
Paantvardys | Pantvardžių seniūnija | Paantvardžio apylinkė |
Pašventys | Pašvenčių seniūnija | Pašvenčio apylinkė |
Rotuliai | - | Rotulių apylinkė |
Skirsnemunė | Skirsnemunės seniūnija | Skirsnemunės apylinkė |
Skirsnemuniškiai I | Skirsnemuniškių seniūnija | Skirsnemuniškių apylinkė |
Smukučiai | Smukučių seniūnija | Smukučių apylinkė |
Švendriškiai | Švendriškių seniūnija | Švendriškių apylinkė |
Vertimai | - | Vertimų apylinkė |
Žindaičiai | Žindaičių seniūnija | Žindaičių apylinkė |
Žiobrininkai | Žiobrininkų seniūnija | Žiobrininkų apylinkė |
Iš viso: | 15 seniūnijų | 16 apylinkių |
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1873 | Paantvardys | Jurgis Baltrušaitis, poetas | 1944 |
1892 | Lukšiai | Antanas Giedraitis-Giedrius, rašytojas, pedagogas | 1977 |
1892 | Rotuliai | Kazimieras Ambrozaitis, filosofas | 1957 |
1894 | Juodaičiai | Antanas Jokimas, architektas | 1964 |
1894 | Smukučiai | Antanas Tamošaitis, teisininkas | 1940 |
1906 | Klišiai | Juozas Gustas, kunigas | 1958 |
1910 | Geišiai | Petronėlė Bernadišienė, kalbininkė | 1993 |
1912 | Žindaičiai | Vladas Baltrušaitis, muzikas | 1975 |
1920 | Smukučiai | Elena Červinskienė, literatūrologė | 2003 |
1921 | Dainiai | Jonas Macaitis, leksikografas | 1989 |
1926 | Skirsnemunė | Aldona Stempužienė, dainininkė | 2023[11] |
1928 | Paskynai | Antanas Barčas, aktorius | 1990 |
1929 | Rotuliai | Elzė Galnaitytė, kalbininkė | 2013 |
1931 | Pašventys | Arnoldas Piročkinas, kalbininkas | 2020 |
1932 | Kalnėnai | Antanas Kaminskas, technologas | 2010 |
1933 | Kuturiai | Jonas Juškaitis, poetas | 2019 |
1933 | Jerubiškiai | Bronislovas Martinkus, ekonomistas | 2020 |
1935 | Skirsnemunė | Vytautas Urbanavičius, archeologas | 2024 |
1938 | Žvirblaukys | Jonas Ambrukaitis, pedagogas | |
1938 | Skirsnemunė | Juvencijus Deikus, inžinierius mechanikas | |
1938 | Kažemėkai | Juozapas Edvardas Misevičius, matematikas | 2010 |
1943 | Naujasodžiai | Eugenijus Algimantas Bagdanskis, inžinierius | |
1943 | Kuturiai | Viktoras Blažys, karininkas |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai. – Vilnius, Margi raštai, 2018. Parengė Arnoldas Piročkinas.
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 649 psl.
- ↑ Galime didžiuotis Jurbarko miesto istorija. Archyvuota kopija 2021-10-27 iš Wayback Machine projekto. 2012-04-10, Jkgg.lt (tikrinta 2021-10-27).
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 655–656 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 29
- ↑ Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė. Mūsų Laikas. 2023-07-28. Nuoroda tikrinta 2023-07-31.