Gintališkės piliakalnis
| Gintališkės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Gintališkės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Plungės rajonas | ||
| Seniūnija | Platelių seniūnija | ||
| Aukštis | 10-14 m | ||
| Plotas | 65 x 60 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - XIV a. | ||
| Žvalgytas | 1948, 1966 | ||
| Tirtas | 1940, 1968-1971 m. | ||
| Registro Nr. | A797P / 5478 / AR792 | ||
Gintališkės piliakalnis ir kapinynas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A797P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR792) – piliakalnis ir kapinynas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Gintališkės kaimo. Pasiekiamas keliu Gintališkė – Salantai pavažiavus nuo Gintališkės centro 1,3 km, prieš upeliuką pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 300 m iki antros sodybos – yra iškart už jos.
Piliakalnis
redaguoti
Piliakalnis, vadinamas Pilė, įrengtas aukštumos kyšulyje, į vakarus nuo kaimo, Salanto dešiniajame krante, jo santakoje su Kūlupiu. Piliakalnį iš vakarų juosia Salanto, iš šiaurės ir rytų - Kūlupio slėniai. Šlaitai statūs, 10–14 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 65 x 60 m dydžio, 2 m žemesne vakarine dalimi, Jos pietrytiniame krašte supiltas puslankio formos 57 m ilgio, 8 m aukščio, 50 m pločio pylimas 7,5 m aukščio išoriniu šlaitu.[1]
Piliakalnis labai apardytas arimų: pylimas nuskleistas, vakarinio šlaito apačia eroduoja. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais medžiais.
Tyrimai
redaguotiPiliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 ir 1966 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1989 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai
Kapinynas
redaguotiApie 0,5 km į pietus nuo piliakalnio, Salanto dešiniajame krante, kalvoje, yra kapinynas. 1940 m. Kauno kultūros muziejus (vadovas Pranas Baleniūnas) ištyrė 150 m² plotą. Rado X a. - XI a. 21 nedegintą ir 12 sudegintų mirusiųjų kapų su gausiomis įkapėmis.
1968-1969 m. ir 1971 m. Telšių kraštotyros muziejus (vadovas Vitas Valatka) ištyrė apie 800 m² plotą. Rado XI a.- XIV a. 3 nedegintus ir 47 sudegintus mirusiųjų kapus, ugniavietę ir 166 apeigines duobes. Kapuose buvo daug darbo įrankių (geležinių pentinių plačiaašmenių kirvių, dalgių, peilių, ylų, adatų), ginklų (geležinių ietigalių, kalavijų ir jų makščių apkalų, kovos kirvių, geležinių ir žalvarinių pentinų, diržo sagčių), papuošalų (apgalvis, karolių apvarų, žalvarinių antkaklių, apyrankių, smeigtukų, žiedų, pasaginių aguoniniais ir storėjančiais galais segių), žąslų ir balno kilpų, žalvarinių geriamojo rago apkalų, žalvarinės svarstyklės ir svarelis. Radinius, iš viso 3426 daiktus, saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, Telšių žemaičių muziejus Alka ir Lietuvos nacionalinis muziejus [2]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Mosėdžio piliakalnis 18 km Laivių piliakalnis 7,5 km |
Jedžiotų piliakalnis 28 km Apuolės piliakalnis 27 km |
Mikytų piliakalnis 13 km Užpelkių piliakalnis 7 km |
| |||||||
| Joskaudų piliakalnis 34 km Imbarės piliakalnis 7,5 km |
|
Žernių piliakalnis 18 km Alsėdžių piliakalnis 21 km | |||||||||
| Dauginčių piliakalnis 16 km Imbarės piliakalnis 9 km |
Nausodžio piliakalnis 17 km Gandingos piliakalnis 18 km |
Surblių piliakalnis 10 km Stanelių piliakalnis 18 km | |||||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 64 (Nr. 215)
- ↑ Gintališkės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 683 psl.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 158.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p. 64.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.16. P.387; B.123. P.845.
- Kultūros paminklų apsaugos įstaigos medžiaga. KPC archyvas. F.17. Ap.2. B.49. P.275.
- B. Tarvydas. Gražiausioji Žemaičių vietovė // Žemaičių prietelius (Telšiai). 1937. Nr.31. P.7.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.