Vitas Valatka
Gimė 1927 m. sausio 26 d.
Keturakiai, Žarėnų valsčius
Mirė 1977 m. rugpjūčio 23 d. (50 metų)
Telšiai
Sutuoktinis (-ė) Laimutė Valatkienė
Veikla Lietuvos archeologas, muziejininkas, visuomenės veikėjas
Organizacijos Žemaičių muziejus Alka
Pareigos direktorius

Vitas Valatka (1927 m. sausio 26 d. Keturakiuose, Žarėnų valsčiuje1977 m. rugpjūčio 23 d. Telšiuose) – Lietuvos archeologas, muziejininkas, visuomenės veikėjas.

Biografija redaguoti

Gimė mažažemių valstiečių šeimoje. Nuo mažens buvo smalsus, jį domino knygelės, o ypač Petro Tarasenkos parašytos, kuriose buvo pasakojama apie užburtus lobius, milžinkapius, piliakalnių paslaptis. Žiemą lankydamas pradžios mokyklą, vasarą ganydamas gyvulius, svajojo užaugęs būti toks, kaip Medingėnų kunigas Juozapas Žiogas, kuris rinko įvairias senienas, domėjosi piliakalniais ir senkapiais. Baigęs pradinę mokyklą 1941-1945 m. mokėsi Plungės, vėliau Telšių gimnazijoje. Kurį laiką mokėsi Telšių kunigų seminarijoje. Nelengva buvo apvilti artimuosius, tačiau palikęs seminariją Vitas Valatka dirbo eiliniu kaimo mokytoju, vėliau Telšių bibliotekoje. Tuometinio Telšių muziejaus direktoriaus Broniaus Švėgždavičiaus pakviestas, 1947 m. spalio 15 d. peržengė Žemaičių „Alkos“ muziejaus slenkstį. Prasidėjo naujas, viliojantis darbas, leidžiantis prisiliesti prie šimtmečių paslapčių. Pradžioje buvo paskirtas muziejaus fondų saugotoju, vėliau vyresniu moksliniu bendradarbiu. Nuo 1957 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete neakivaizdiniu būdu. Dėl pablogėjusios sveikatos ir per didelio darbo krūvio studijas teko nutraukti IV kurse.

1969-1971 m. Telšių kraštotyros muziejaus direktorius. Administratoriaus darbas nebuvęs prie širdies ir savo noru V. Valatka grįžo į mokslinio bendradarbio pareigas, tęsė toliau savo mėgiamą mokslinį darbą. Jo svajonė buvo sukurti Žemaičių krašto buities muziejų, bet jo pradėtus darbus tęsė jau kiti. 1975 m. pradžioje išsipildė dar viena jo svajonė – muziejaus Dailės salėje įvyko pirmasis kamerinės muzikos koncertas. Tokie sekmadieniniai koncertai muziejuje tapo tradicija ir tęsėsi 10 metų. Būdamas poeto Vytauto Mačernio poezijos gerbėjas, jis buvo ir pirmojo viešo poeto pagerbimo organizatorius 1971 m. birželio 12 d. Šarnelėje ir Telšiuose.

Mokslinė veikla redaguoti

Jo archeologijos mokytojas buvo Kretingos muziejininkas Juozapas Mickevičius. Per dvidešimt metų (1956–1976 m.) Vitas Valatka iš viso surengė 17 archeologinių ekspedicijų įvairiose Žemaitijos vietose. Surinkus nemažai vertingos medžiagos 1968 m. buvo užbaigta ir įrengta muziejuje ekspozicija, skirta pirmykštės bendruomenės ir ankstyvojo feodalizmo laikotarpiui. Archeologinių tyrinėjimų medžiaga leido sukaupti muziejuje turtingą mokslinį archyvą. Vitas Valatka pradėjo jį rinkti 1952 m. Mokslinį archyvą pildė ne tiktai savo tyrinėjimų ataskaitomis, moksliniais straipsniais, aprašais, bet ir kitų muziejininkų, kraštotyrininkų darbais. Per trisdešimt darbo metų sukaupė muziejaus mokslinį archyvą, kurio fonde daugiau nei 1000 darbų įvairiomis temomis. Ne vien archeologiniais radiniais domėjosi Vitas Valatka. Nepraeidavo pro šalį griūnančiam koplytstulpiui su medine šventojo skulptūrėle, nebuvo abejingas senoms knygoms, rankraščiams ar medinėms akėčioms, aptiktiems kurioje nors kaimo sodyboje.[1]

Tirti paminklai

Akmenskinės gyvenvietė, Buožėnų piliakalnis, Džiuginėnų piliakalnis, Gintališkės piliakalnis, Juodsodės kapinynas, Kukių kapinynas, Maudžiorų kapinynas, Paplienijos piliakalnis, Renavo piliakalnis ir kiti.

Bibliografija redaguoti

Šaltiniai redaguoti